Iki lapkričio pabaigos jiems reikia apsispręsti, kaip jie nori kaupti savo senatvės pensiją. Vyras ir žmona, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, turi keturis pasirinkimo variantus: II pakopos pensijų fonduose nedalyvauti ir visą pensiją gauti iš „Sodros“; įmokas į II pakopos pensijų fondus sustabdyti – grįžti į „Sodrą“; toliau dalyvauti II pakopos pensijų fonduose tik su bazine įmoka; dalyvauti II pakopos pensijų fonduose prisidedant savo asmeninių pajamų.
32 metų V.Matuliūkštis dirba statybų sektoriuje ir per mėnesį gauna maždaug 4 tūkst. Lt. Jis jau dešimt metų kaupia II pakopos pensijų fonde. Tai daryti jis nusprendė vos tik pradėjęs dirbti. Ar ir toliau tai darys, vyras sakė nežinąs.
„Iš tikro, nesu gerai susipažinęs su ta pensijų reforma. Greičiausiai paklausiu draugų, dirbančių banke. Ką jie patars, taip ir darysiu“, – kalbėjo vyras.
Jo žmona 28-erių R.Matuliūkštė privačiai pensijos nekaupia. Ji dirba pagal individualios veiklos pažymą, todėl jos pajamos nereguliarios ir svyruoja nuo 1 iki 2 tūkst. Lt per mėnesį.
„Kiek žinau, aš net neturiu galimybės pensijos kaupti kaip mano vyras. Man reiktų draustis savarankiškai“, – paaiškino jauna mama.
Ji netgi galvoja, kad galbūt, kol jie su vyru pasens, valstybės pensijų išvis nebeliks, nes jau dabar pensinis amžius yra nuolat didinamas.
Abu mažą vaiką auginantys tėvai pripažino, kad šiuo metu apie savo pensijas per daug negalvoja, yra jauni, todėl senatvė atrodo dar labai toli.
Ką daryti?
SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas sakė, kad jų komanda nesiryžtų šeimai ką nors patarti geriau nesusipažinusi su jų situacija.
„Žmones mes konsultuojame privačiai, nes reikia išanalizuoti visas aplinkybes“, – sakė jis.
Tuo metu Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Škarnulis portalui vz.lt pateiktoje analizėje teigė, kad uždirbantiems maždaug tiek, kiek R.Matuliūkštė – 1,5 tūkst. Lt patraukliausia alternatyva turėtų būti kaupimas privačiame pensijų fonde, prisidedant savų lėšų.
V.Matuliūkštui, gaunančiam 4 tūkst. Lt A.Škarnulis patartų taip pat rinktis II pakopą, prisidedant asmeninių pajamų. Tiesa, vyro atveju situacija senatvėje būtų palankesnė už mažiau uždirbančios jo žmonos.
Svarbu pabrėžti, jog LB atstovas pastebėjo, kad net ir gaunant apie 5 tūkst. Lt atlyginimą, skirtumas tarp pensijos vien iš „Sodros“ ar kaupiant privačiai be papildomų asmeninių įnašų yra nedidelis.
Bėda ta, kaip paaiškino Vilniaus Universiteto socialinės politikos profesorius Romas Lazutka, kad labai sunku apskaičiuoti, kokią realią naudą ateityje duos pensijai papildomai taupomi pinigai. Tuo metu, kiek ta investicija iš kišenės atima dabar – suskaičiuoti labai paprasta ir tai yra vienintelis apibrėžtas pensijų kaupimo veiksnys.
Pavyzdžiui, remiantis daug kritikos dėl pernelyg optimistinių prognozių sulaukusia pensijų skaičiuokle, jeigu V.Matuliūkštis nuspręstų pasinaudoti LB patarimu, jo pensija senatvėje siektų per 2 tūkst. Lt.
Tuo metu nesvarbu, ar kaupiant privačiame pensijų fonde be papildomų įmokų, ar tik „Sodroje“ jo pensija būtų maždaug 300 Lt mažesnė negu kaupiant papildomai. Tokius rezultatus gauname vidutinę metinę pensijų fondo investicinę grąžą nustatę ties 1,5 proc.
Nustačius 2,5 proc. pelningumą, pensijų fonde kaupiant tik „Sodros“ dalį vyro pensija būtų 1880 Lt arba 115 Lt didesnė, nei jos nekaupiant.
Nustačius neigiamą -2,5 proc. pelningumą kaupiant privačiai pensija būtų 146 Lt mažesnė. Kaupiant pensijų fonduose su papildoma savanoriška įmoka ir gaunant papildomą įmoką iš valstybės pensija visais atvejais nurodoma didžiausia.
Tačiau pelningumo rodiklis nėra vienintelis neapibrėžtas dalykas, susijęs su pensijų kaupimo pasirinkimais. Taip pat gali kisti į gyventojų asmenines pensijų kaupimo sąskaitas nuo jų atlyginimo pervedamas procentas. Per pastaruosius dešimt metų jis suspėjo pasvyruoti nuo 2,5 proc. 2004 m. iki 5,5 proc. 2007 m. ir po to vėl atgal iki 2,5 proc. šiemet.
Šį rodiklį, atsižvelgdama į ekonominę situaciją, nustato valdžia ir nėra jokios garantijos, kad krizė iš kurios neseniai išsikapanojome buvo paskutinė ir ateityje nepasikartos kas nors panašaus.
Siūlo dalyvauti šalies politiniame gyvenime
Paklaustas, ką Matuliūkštams patartų rinktis, R.Lazutka atsakė: „Aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime.“
Jo manymu, negalima rinkimuose balsuoti už tokius politikus, kurie liepia rinktis iš tokių alternatyvų.
R.Lazutka jau seniai yra vienu ryškiausių įgyvendinamos pensijų reformos kritikų. Profesorius ją vadina absurdiška, nes ji sukuria iliuziją neva žmogui valstybė iš niekur duoda pinigų.
„Kai žmogus išgirsta formulę 2+2+2, tai yra 2 proc. nuo atlyginimo, 2 proc. iš „Sodros“ biudžeto ir dar 2 proc. kaupiant papildomai, tai jam atrodo, kad jis gaus dvigubai, nes valstybė jį apdovanoja. Tačiau pinigai „Sodroje“ iš niekur neatsiranda, tai yra tie patys mūsų sumokami mokesčiai“, – sakė jis.
R.Lazutka pabrėžė, jog „Sodros“ biudžetas šiuo metu yra deficitinis, reikia skolintis vien tam, kad galima būtų sumokėti išmokas tiems, kas kaupia privačiai. Jo manymu, jei nebūtų šios problemos būtų galima sumažinti PVM, tačiau valdžia to nedaro, nes reikia finansuoti skolinimąsi.
„Iliuzija tokia, kad valdžia viena ranka paima, o kita duoda“, – paaiškino ekonomistas.
Dar viena jo išskirta problema yra tai, kad papildomai pensijai kaupia ir valstybės išmoką gauna apie 300 tūkst. žmonių, o mokesčius moka visi. Taigi, valstybė dažnai padeda ne tiems, kas gyvena prasčiau, bet tiems, kas gali dalį savo pajamų atsidėti senatvei.
