Manote, kad tai bergždžios šnekos, nes rytoj viską pirksime internete? Net nesvajokite. Abejotina, ar jūs to sulauksite. Iki 2020 m. į internetą nepersikels nė pusė prekybos.
Tokią parduotuvių ateitį piešia Adomas Pladis, komunikacijos versle dirbantis jau beveik 20 metų. 2000 m. pavasarį jis iš tradicinės reklamos agentūros persikėlė į taip vadinamą aktyvacijų veiklą.
Pagrindinis paprastos ir aktyvacijos reklamos agentūrų skirtumas yra tai, kad pastaroji labiau koncentruojasi į įžvalgas, orientuotas į pirkėją ir į mažmeninę prekybą. Tuo metu tradicinės reklamos agentūros labiau dirba su vartotoju ir prekės ženklu.
Kitaip tariant, aktyvacijos agentūros daugiausiai dėmesio skiria paskutiniam pirkėjo žingsniui – pačiam pirkimui, įgalina jį pagaliau įsigyti išsvajoto prekės ženklo produktą.
Šiuo metu tai pasaulyje sparčiausiai auganti komercinės komunikacijos sritis. Jo agentūra „Indiana.lt“ atstovauja didžiausiam pasaulyje aktyvacijų tinklui „Geometry Global“.
– Kokių naujovių ateityje išvysime parduotuvėse? – lrytas.lt paklausė „Indiana.lt“ direktoriaus A.Pladžio.
– Kai kalbame apie mažmeninę prekybą ateityje, daug kas sako, jog viskas persikels į internetą. Tos prekybos, kuri yra gatvėje, liks vis mažiau ir mažiau. Tačiau mano manymu, tai nėra visiškai teisingas požiūris.
Šiuo metu tik dešimtadalis visos pasaulinės prekybos vyksta internete, o visa kita yra gatvėje. Net ir 2020 m. ten nepersikels nė pusė. Dėl to galime būti ramūs.
Daugiau dėmesio dabar skiriama įvairioms mokėjimo sistemoms. Vieni kuria programėles, stengiasi visas kredito ir lojalumo korteles susieti su mobiliaisiais telefonais.
Kiti eina dar toliau ir kuria biometrines atsiskaitymo technologijas. Šiuo metu vyksta bandymai, kai žmogus stovi eilėje, atpažįstamas jo veidas ir pagal tai iš jo sąskaitos nuskaičiuojami pinigai.
– Kaip galima būtų patobulinti patį apsipirkimo procesą?
– Kalbant apie parduotuvės patalpas, galimybių, kas įvyks ten yra labai daug. Galima išskirti keletą faktorių, kurie darys didžiausią įtaką.
Pirma, patogumas. Daugelis specialistų sutinka, kad parduotuvės mažės, atsiras daugiau vietinių parduotuvių, kurios galės pasiūlyti tokią pačią kainą, kaip ir didieji prekybos centrai. Nereiks toli eiti nuo namų, kad gautum tą pačią gerą kainą, kokia anksčiau būdavo tik didžiulėje parduotuvėje už miesto.
Antra, populiacijos senėjimas. Bus daugiau ir daugiau pagyvenusių žmonių, kurie turės labai nemenką perkamąją galią. Dėl to parduotuvėms teks prisitaikyti prie jų poreikių. Pavyzdžiui, neslidžios grindys, dideli užrašai. Jau dabar kai kurie prekybos tinklai Vokietijoje turi parduotuvių, kuriose šalia produktų kabo padidinamieji stiklai.
Yra ir daugybė kitų inovacijų. Tarkime, Londone yra tokia „Burberry“ parduotuvė. Ten yra 500 veidrodžių, kurie kartu yra ir monitoriai. Parduotuvėje esantys drabužiai turi radijo dažnių mikroschemas ir kai juos neši pro tą veidrodį jis sureaguoja ir iškart rodo atitinkamą informaciją.
Jau yra parduotuvių, kurios automatiškai reaguoja į pirkėjų veiksmus. Kai kur užtenka nusikabinti pakabą ir sistema iškart apie tą daiktą suteikia informacijos.
Yra ir hologramų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra „Empreinte“ parduotuvė, ir kai sutemsta žmonės gatvėje gali pamatyti, kaip po parduotuvę vaikšto holograminė moteris su apatiniais drabužiais (žiūrėkite vaizdo įraše - aut. past.).
– Turbūt labiausiai pirkėjus erzina stovėjimas eilėse. Kaip sprendžiama ši problema?
– Pavyzdžiui, Anglijoje yra „Tesco“ parduotuvė, kur atėjęs su klubo kortele ir pasiėmęs skenerį pats su juo skenuoji prekes. Išeinant užtenka kasininkei paduoti tik skenerį ir susimokėti pinigus.
Taip pat atsiranda sistemų, kurios leidžia gyvai pasitikrinti, kiek tuo metu parduotuvėje yra žmonių. Tada, jei nėra eilių, eini apsipirkti, jei yra, gali eiti vėliau.
– Ar savitarnos kasos Lietuvoje pasiteisino?
– Lietuvoje, kiek man teko girdėti, atsiliepimai pakankamai teigiami. Žinoma, vienareikšmiško atsakymo, kad tai patinka visiems nėra – kažkas džiaugiasi, kažkas sako, jog nuolat kyla įvairių nesusipratimų.
Tačiau, pagalvokite, jei kas nors prieš 20 metų būtų pasakęs, kad bus parduotuvė, kur ateisi ir kasininkės nebereiks, tai būtų atrodę kaip visiškas futurizmas, o dabar štai – prašom.
Lietuvoje prekybos centrai apskritai yra užkūrę tokias didžiules programas, pagal kurias pertvarko savo vidinę erdvę taip, kad kiekviena parduotuvė kuo labiau atitiktų tam tikro rajono ar regiono žmonių apsipirkimo įpročius. Jie analizuoja gautus duomenis ir atitinkamai tvarko savo parduotuvių formatą.
– Galėtumėte gal plačiau papasakoti apie tą duomenų rinkimą ir analizę? Kodėl dabar visi prekybos tinklai turi savo korteles?
– Visi tie, kas turi lojalumo korteles jau yra prikaupę didžiulį kiekį informacijos apie žmonių apsipirkimą.
Tiesa, aš manau, jog didesnė dalis tų duomenų iki šiol nėra pilnai išanalizuoti, išmėsinėti ir panaudoti.
Visgi, tam tikrą pasiūlymų suasmeninimą pastebėti galima. „Maxima“ retkarčiais išsiuntinėja personalizuotus kuponų rinkinius, kurie atrenkami pagal „Ačiū“ kortelės naudojimą.
„Rimi“ turi terminalus, kuriuose prieš įeidamas į parduotuvę gali pagal savo pirkimo įpročius gauti asmeniškai tau skirtų pasiūlymų.
– Prieš tai kalbėjome apie vyresnius pirkėjus, o kaip dėl vaikų ir paauglių?
– Yra pastebėta, jog paaugliai kasmet disponuoja vis didesnėmis lėšomis, nes tėvai jiems duoda daugiau pinigų.
Taigi, parduotuvės stengiasi tapti patrauklesnės ne tik senjorams, bet ir vaikams. Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje „CNA“ parduotuvėse yra pakabos, ant kurių yra įmontuotas monitorius ir matosi, kiek tas drabužis „CNA“ puslapyje tuo metu yra surinkęs patiktukų.
Skaičiukai nuolat kinta, taip apeliuojama į jaunimą, kuris daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.
Penktadienį A.Pladis dalyvaus konferencijoje „LiMA Day Vilnius 2013“, kur skaitys pranešimą tema „Ateitis ateina į parduotuves“.
