Net ir pripažindamas, kad Lietuvoje ne viskas tobula, jis artimiausiu metu ketina būtent čia ieškoti naujų verslo perliukų.
I.Laursas pasaulyje išgarsėjo įkūręs vėliau į JAV esantį Silicio slėnį persikrausčiusią kompaniją „GetJar“, kuri tapo viena didžiausių programėlių mobiliesiems telefonams platinimo platformų.
„Šiuo metu „GetJar“ skiriu tik pusę savo laiko. Likusį laiką suryja investavimas“, – pasakojo į rizikos kapitalo vandenis patraukęs ir jau verslo angelu vadinamas I.Laursas.
Vienas naujausių jo projektų – investicija į portalą dalinuosi.lt, kuriame galima išnuomoti įvairiausius daiktus – nuo senovinio lagamino iki prabangaus automobilio.
– Kur toliau krypsta investuotojo žvilgsnis – į Lietuvą ar užsienį? – I.Laurso pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
– Artimiausiais metais ketinu darbuotis tiktai Lietuvoje. Čia regiu labai daug galimybių, labai daug pradedančiųjų, kuriems reikia pagalbos, kad įsibėgėtų. Aišku, jei būtų įdomus pasiūlymas iš Latvijos ar Estijos, jį irgi nagrinėčiau.
O investavimo kryptis – informacinės technologijos. Tai, ką išmanau geriausiai. Žinoma, nesakau, kad niekad nesusidomėsiu naujovišku produktu iš kitos srities – biotechnologijų ar lazerių, bet kol kas jų nematau.
– Investuotojai skundžiasi dėl pernelyg didelių ir Lietuvoje nuolat besikeičiančių mokesčių, nelanksčių darbo santykių. Jūsų tai negąsdina?
– Šiuo atžvilgiu viskas kaip medicinoje – reikia žiūrėti į atskiras sritis. Sutinku, kad verslo ir teisinė aplinka, mokesčiai, darbo santykių liberalumas turi labai didelę reikšmę gamybinėms investicijoms. Pavyzdžiui, statant gamyklą su tūkstančiu darbo vietų.
Mano verslo sritis siaura – rizikos kapitalas. Pelnas ar pelno mokestis šiuo atveju ne taip svarbu, kaip darbuotojų kvalifikacija ar idėjų kokybė. Pelno keletą metų net negalima tikėtis.
Informacinių technologijų sektoriuje Lietuva turi labai daug privalumų. Pirmiausia pažangią visuomenę. Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su „Photoshop“ ar „Windows“, o to nepasakysi net apie Silicio slėnyje dirbančius amerikiečius.
Todėl mes daug geriau suprantame, kas yra kompiuteriai ir kaip su jais dirbti. Naujų idėjų kokybė Lietuvoje labai aukšta.
Tačiau man, kaip investuotojui, dar svarbiau tai, kad čia galima išbandyti naujausius informacinių technologijų prototipus, nes visuomenė tai supranta, priima ir moka atsirinkti.
Galima netikėti, bet pažiūrėkite, kiek žmonių Lietuvoje naudojasi elektroninės bankininkystės paslaugomis. Jie jau pasirengę ir kitoms technologinėms naujovėms. Net ir tos pačios JAV šiuo atžvilgiu labai atsilieka – ten iki šiol atsiskaitinėjama banko čekiais.
– Tačiau pas mus vis dar įprasta manyti, kad didžioji dalis naujovių atkeliauja iš Amerikos?
– Mobiliųjų technologijų srityje dabar aiškiai pirmauja ne JAV, o Europa. Pavyzdžiui, pelningiausi ir populiariausi žaidimai, per metus duodantys po trečdalį milijardo JAV dolerių pelno, kuriami Suomijoje – „Angry Birds“ ir kiti.
Taip yra todėl, kad mobilusis internetas pas mus atėjo su „Nokia“ telefonais kokiais 2000-aisiais ir mes jau spėjome įgusti.
Vidutinis amerikietis nesugebėtų net sukonfigūruoti „Nokia“ aparato. Todėl žmonės mūsų regione jau seniai suvokia, kas yra mobilusis internetas, žaidimai, kaip juos kurti ir panašiai.
Amerikoje mobiliųjų technologijų pramonė realiai pradėta plėtoti tik 2007-aisiais, kai buvo pristatytas „iPhone“ – net 7 metais vėliau nei Europoje. Netgi Rumunijoje, Slovakijoje ar Rusijoje yra daug sėkmingesnių mobiliųjų projektų nei tame pačiame Silicio slėnyje.
Man labai svarbu, kad Lietuvoje yra ne tiktai aukštos klasės kūrėjų, bet ir vartotojų, kurie sugeba įvertinti aukščiausios kokybės naujausias paslaugas.
Lietuvoje yra greičiausias pasaulyje internetas. Kai Silicio slėnyje kam nors pasakau, kad mano namuose greitis – 300 megabitų per sekundę, jiems lieka tik pavydėti: kas nors panašaus ten bus tik po kokių 5 metų.
Todėl čia galima išmėginti ateities technologijas, nes niekur kitur nėra tokių gerų sąlygų.
Man visa tai daug svarbiau nei pelno mokestis, kuris rizikos kapitalo verslui yra gal kokioje dešimtoje vietoje.
– Tačiau investicijos anksčiau ar vėliau turi atsipirkti?
– Taip, be abejonės. Tačiau požiūris, kad pelnas atkeliauja dividendų pavidalu, yra jau pakankamai pasenęs.
Rizikos kapitalui daug svarbesnis įmonės vertės – kapitalo – prieaugis. Jei pradedi atsiimti pelną, stabdai įmonės augimą, nes šiais laikais reikia nuolat reinvestuoti.
O uždirbti galima vėliau iš padidėjusios kompanijos vertės.
Užuot banaliai pavertus pelną dividendais, po, tarkime, penkerių metų ar dar vėliau galima eiti į biržą, parduoti kompaniją. Yra pakankamai tokių būdų.
Tarkime, tas pats Silicio slėnis patrauklus todėl, kad ten sudėtinga greitai pasiimti pelną – pirmiau reikia išauginti įmonės vertę.
– Ar įmanoma, kad kada nors ir Lietuvoje turėsime panašų Silicio slėnį?
– Tie slėniai kyla daug kur. Bet Silicio slėnyje girdžiu juokaujant, kad ten – vienintelė vieta, kurioje nestatomi jokie slėniai.
Reikia suprasti, kad tai yra gerokai daugiau nei stikliniai pastatai, greitas internetas ir rizikos kapitalas.
Silicio slėnis – sudėtinga ekosistema. Kai kurie jo bruožai, pavyzdžiui, itin liberali darbo aplinka, yra tiesiog nesuderinami tiek su lietuviškomis, tiek su europinėmis vertybėmis.
Viena priežasčių, kodėl ten steigiama labai daug įmonių, yra ta, kad įmanoma itin paprastai pasamdyti ir atleisti žmogų.
Rizikos kapitalo sektoriuje įprasta įkurti įmonę su, tarkime, dešimčia žmonių, tačiau tikimybė, kad jai nepasiseks, yra didesnė nei sulaukti sėkmės.
Tuomet po penkių ar šešių mėnesių darbuotojus tenka atleisti.
Kai darbo santykiai liberalūs, tai nėra skausminga. Lietuvoje tai būtų labai sudėtinga, o kokioje nors Prancūzijoje – kone neįmanoma.
Dėl to sukurti tokį pat slėnį kitoje valstybėje iš esmės neįmanoma. Juk daugelis jo taisyklių kertasi su mūsų bendruomeninėmis vertybėmis.
– Bet ar nesvajojate, kad ir Lietuvoje darbo santykiai būtų laisvesni?
– Kaip verslininkas nei matau prasmės, nei turiu noro keisti aplinką. Netgi laiko tam neturiu. Mano užduotis – prisiderinti ir pasinaudoti ja tokia, kokia ji yra.
Čia kaip fizikoje: yra konstantos, kurių nepajudinsi. Reikia tiesiog išspręsti lygtis su tokiomis konstantomis, ir taškas.
