„Vienas iš Lietuvos Vyriausybės tikslų yra 2015 metais įstoti į euro zoną. Aš manau, ir Vyriausybė mano, kad tai bus naudinga smulkiajam ir vidutiniam verslui. Visų pirma tai yra galimybė gauti paskolas ir galimybė gauti paskolas mažesnėmis palūkanomis“, – sakė E.Gustas per Smulkiojo ir vidutinio verslo asamblėjos spaudos konferencijoje.
Tuo tarpu Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato generalinis direktorius Danielis Calleja pažymėjo, kad galvojant apie paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui šalys neskirstomos į euro zonos arba jai nepriklausančias šalis. Visoms taikomos vienodos taisyklės.
„EK turi dirbti visoms 28 valstybėms narėms. Visos 28 valstybės narės turi pasinaudoti įvairių programų pranašumais niekam nedaromos išimtys“, – sakė D.Calleja.
Ūkio ministras kol kas tik apytiksliais skaičiais gali kalbėti apie ES paramą Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu, nes dar ne visi ES reglamentai yra patvirtinti, taip pat Vyriausybė nėra priėmusi sprendimo dėl Lietuvos veiksmų programos ateinančiam finansiniam laikotarpiui.
Tačiau E.Gustas paminėjo, kad ateinančiam septynerių metų laikotarpiui moksliniams tyrimams ir inovacijoms yra numatyta 1.2 mlrd. litų, „dalis šių pinigų teks smulkiajam ir vidutiniam verslui“.
Išskirtinai smulkiajam ir vidutiniam verslui 2014-2020 metams yra numatyta apie 1,8 mlrd. litų.
Kaip teigė EK direktorato vadovas, diskusijų Vilniuje vykusios europinės konferencijos dalyviai sutiko, kad didžiausia problema, iškylanti smulkiajam ir vidutiniam verslui Europoje yra prieiga prie finansavimo.
Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad nemažai mažų ir vidutinių įmonių Europoje nukentėjo per bankų krizę, nes Europoje priklausomybė nuo bankų sektoriaus yra daug didesnė, nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, kur yra daug didesnė finansavimo įvairovė.
EK atstovas atkreipė dėmesį į problemą, kad Europoje investicinis fondas, veikiantis vienoje šalyje, negali investuoti kitose.
„Dėl to EK pasiūlė Europos pasą, kuris suteiks galimybę įmonių kapitalą investuoti kitose šalyse“, – sakė D.Calleja.
Pasak EK atstovo, taip pat yra būtina peržiūrėti mokestinius klausimus įvairiose šalyse.
