Pasak SEB grupės ekonomistų, pasaulio ūkio perspektyvos išlieka santūriai optimistiškos. Įmonių vadovų lūkesčiai daugelyje šalių gerėja, be to, centriniai bankai artimiausioje ateityje laikysis skatinančiosios politikos krypties. Tuo tarpu infliacija pasauliniu mastu išliks nedidelė dėl žemo pajėgumų panaudojimo lygio.
SEB grupės analitikų teigimu, tvirtesnio atsigavimo JAV jau artimiausioje ateityje tikėtis leidžia tai, jog mokesčių didinimas ir valdžios išlaidų karpymas nebeturės tokios akivaizdžios įtakos. Sustiprės darbo rinka, o namų ūkių turto didėjimas ir smukęs namų ūkių įsiskolinimo lygis taps patikimesniais vartojimo pakilimo ramsčiais.
Euro zonos ekonomikos kopimas iš recesijos bus lėtas. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, jog potencialųjį BVP augimo tempą – maždaug 1,5 proc. – euro zona pasieks tik 2015 m., todėl nedarbo lygis kitąmet tebebus rekordiškai aukštas. Euro regione išliks padidėjusi defliacijos rizika, tad Europos centrinis bankas ateinančiais metais nedidins palūkanų normų ir veikiausiai imsis papildomų skatinimo priemonių. Tuo tarpu politinė situacija gali nestokoti įtampos – laukiama Europos parlamento rinkimų, o krizės problemų šleifas trukdo pasiekti didesnės vienybės. SEB grupės analitikai pastebi, jog skolų problemos Graikijoje ir Portugalijoje toli gražu neišspręstos iki galo, o Ispanijos bankų sistema tebėra pažeidžiama.
Atsigaunant vartojimui ir kylant realiosioms pajamoms, Baltijos šalių ekonomikos augimas artimiausiais metais išliks gana sveikas, teigia SEB grupės analitikai. Kiek lėtesnė šiuo metu tik Estijos plėtra – tai lėmė eksporto ir investicijų augimo šioje šalyje sulėtėjimas. Kaip pažymi SEB grupės ekonomistai, po itin žemos infliacijos Lietuvoje 2013 m. rudenį, didėja tikimybė, jog šalis įstos į euro zoną 2015 metais.
„Skirtinga pasaulio regionų ekonomikos padėtis ir išliekančios euro zonos problemos artimiausiais metais nesudarys šiltnamio sąlygų Lietuvos ekonomikai. Akivaizdu, jog eksporto plėtrai ir konkurencingumui kils vis daugiau iššūkių, ypač pradėjus pastebimiau didėti darbo užmokesčiui. Kita vertus, išliksiančios žemos Europos centrinio banko palūkanų normos, kurias perima ir Lietuvos rinka, prisidės prie investicijų atsigavimo po „bado dietos“ šioje srityje pastaraisiais metais“, – sako SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
