Pigiau atsieis elektra, dujos, šildymas, greičiausiai ir degalai. Jau kalbama ir apie kai kurių maisto produktų pigimą. Bet daugiau mokėsime už cigaretes, alkoholį, o kai kuriuose miestuose – ir už šaltą vandenį.
Kai kas ir brangs
Kitais metais pigs ne tik elektra ir šildymas, bet ir duonos gaminiai, o pienas – bent jau nebrangs.
Tiesa, kai kam tikrai teks išleisti daugiau nei šįmet. Pavasarį bus didinami akcizai alkoholiui, tabako gaminiams. Nuo gegužės turėtų būti įvestas akcizas gamtinėms dujoms, naudojamoms šildymui. Tačiau jo poveikis kainai – nedidelis: 0,0016 lito už šilumos kilovatvalandę.
Dalyje miestų po truputį brangsta šaltas vanduo. Ne išimtis – ir kiti metai.
Tačiau į 2014 metų būsimų išlaidų puodą sudėjus visas prognozes, pavyktų nebloga sriuba, skanesnė nei šįmet, sako kalbinti ekspertai.
„Jei nebus išorinių staigmenų, turėtų pigti ne tik energetinės paslaugos, bet ir būtini maisto produktai. Pavyzdžiui, duonos gaminiai“, - lrytas.lt sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Pagrindo brangimui nėra?
Pasak jo, tai leidžia teigti grūdų kainos. „Jos yra 15 procentų mažesnės nei pernai, tad turėtų pigti miltai, duonos gaminiai“, - sakė A.Gapšys. Kitų metų pradžioje, pasak eksperto, turėtų pradėti pigti ir pieno produktai, nes mažėjo supirkimo kainos.
„Bet čia jau susidursime su prekybos tinklų morale“, - sakė produktų rinkotyros specialistas.
Mėsos kainos prognozės – irgi optimistinės. „Atpigę grūdai sumažino pašarų kainą. Tad mėsos gaminiai turėtų pigti 5 procentais“, - suskaičiavo A.Gapšys.
Blogiausiu atveju, pasak jo, kitais metas nėra jokio pagrindo augti būtiniausių maisto produktų kainoms.
Infliacijos prognozės irgi džiuginančios - Lietuvos bankas prognozuoja, kad kitais metais ji sieks 1,5 proc.
Už šilumą – mažiau
Galime neabejoti – komunalinių išlaidų kitąmet bus mažiau. Už šildymą mokėsime kiek mažiau.
Vidutiniškai šildymo kaina šį sezoną bus 6,6 proc. mažesnė nei praėjusį, skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Labiausia kaina mažės ten, kur šildomasi dujomis. Pavyzdžiui, Kaune, Plungėje, Anykščiuose daugiabučių namų gyventojų sąskaitos bus mažesnės 13-15 proc. nei praėjusį sezoną. Vilniuje – 9 proc.
Gali būti, kad sąskaitos mažės dar labiau, nes komisija šias prognozes pateikė dar vasarą. Mat naftos kainos, remiantis prognozėmis, neturėtų šokti į viršų. Šylantys santykiai su Iranu, atšauktas įsiveržimas į Siriją ir skalūnų dujų revoliucija JAV naftos kainą tebetraukia žemyn. Tad pinga ir Lietuvos importuojamos dujos.
„Energetinėms išlaidoms lietuviai priversti skirti didelę dalį savo biudžeto – 30-50 proc., priklausomai nuo pajamų. Tai labai daug, palyginti su Vakarų Europos vidurkiu. Jei ši dalis mažės, tai jau labai gerai“, - mano A.Gapšys.
Šią savaitę jau paaiškėjo, kad individualių namų gyventojai, kurie šildosi dujoms, mokės mažiau. Kubinis metras dujų jiems pinga nuo 2,09 iki 1,82 lito. Gyventojai vidutiniškai kitais metais sutaupys 540 litų. Tiesa, naujas dujų kainas ketvirtadienį dar turi patvirtinti VKEKK.
Tiesa, ekspertai abejoja, ar dėl tiek atpigusių dujų gyventojai atsisakys malkų.
Skirtumas – nedidelis
Nors išlaidos elektrai gyventojų biudžete nesudaro reikšmingos sumos, tačiau kainos ir čia mažėja. Elektra gyventojams kitais metais mažės vidutiniškai apie 2,48 ct/kWh arba apie 5,2 procento.
Statistiniam namų ūkiui tai leis sutaupyti apie 3,6 lito per mėnesį. Tiesa, 2012 metais už elektrą mokėjome dar pigiau.
Elektra atpigo sumažinus VIAP - viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifą.
Bet, kaip teigia energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas, skirtumas pernelyg mažas, kad jį pajustų elektros vartotojai.
Pasak jo, yra būdų tą kainą mažinti dar labiau. Tačiau valdžia kol kas neskuba tai daryti.
Degalų kainos kitais metais neturėtų šokti į aukštumas. Bent jau nėra priežasčių pastebimai brangti naftai. Tačiau už šaltą vandenį lietuviai bus priversti mokėti vis daugiau. Kitais metais kai kuriuose miestuose vanduo brangs ir toliau.
Daugiau išlaidaujame nuo vasaros
Apskritai, Lietuvos ekonomika jau kitų metų viduryje pasieks prieškrizinį 2008 metų lygį, prognozuoja bankų analitikai. Tiesa, tuometinių atlyginimų ir darbo vietų skaičiaus dar teks, matyt, palaukti. Bet apie didesnes išlaidas jau galima svajoti.
Visi sutaria, kad vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs,. Tik prognozės kiek skiriasi. Lietuvos bankas mato 3,4 proc., DNB bankas – net 6 proc. augimą.
Mažiau išleisime, bet daugiau uždirbsime?
„Gyventojai plačiau atveria pinigines jau nuo vasaros. Net ir mažiausias pajamas gaunantys gyventojai pradėjo daugiau sau leisti pirkdami maistą“, - pastebėjo banko SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Ji sutinka, kad aritmetiškai Lietuvos ekonomika jau kitais metais pasieks 2008 metų lygį. Vartotojų apklausos rodo, pasak J.Varanauskienės, kad lūkesčiai irgi jau pasiekė anuometinį lygį.
Kur išleisti, dar pagalvos
Tačiau šeimos finansų ekspertė abejoja, ar žinios apie mažėsiančias kainas lietuvius sugundys smarkiai išlaidauti.
„Žmonės labiau linkę reaguoti į blogas žinias. Buvo skelbiama apie rekordiškai brangų šildymo sezoną, tad žmonės atsisakė nebūtinų pirkinių. Šįmet turime daug teigiamų žinių, bet į jas reaguojama ramiai. Žinoma, vartojimas augs“, - sakė J.Varanauskienė.
Ką darysime su sutaupytais pinigais? Patys bankų atstovai pripažįsta, kad mažos palūkanos nevilioja gyventojų dėti dar daugiau terminuotų indėlių.
„Matome, kad sutaupyti pinigai tiesiog guli einamosiose sąskaitose. Matyt laukiama tinkamo momento juos išleisti, galbūt seniai svajotai kelionei ar didesniam pirkiniui, kurio negalėjo leisti krizės metais“, - svarstė J.Varanauskienė.
Dalis gyventojų skubės padengti skolas už komunalines paslaugas.
