Sukaupta suma išaugo per kelias minutes
Pirmiausia užsiregistravau gauti konsultaciją telefonu SEB banko interneto puslapyje. Nepraėjus nė minutei maniškis telefonas suskambėjo.
Konsultantė pirmiausia paklausė, kiek man metų, ir suskaičiavo likusius iki pensijos metus. Ir išsyk įspėjo, kad, mažėjant dirbančiųjų, trauksis ir būsimoji pensija, tad turėčiau susirūpinti savo ateitimi ir kaupti papildomai asmeninėmis lėšomis. Mat antraip kyla grėsmė, kad pasenusi tegausiu vos 35-40 proc. dabartinio uždarbio.
Esu ne kartą tai girdėjusi, tad pasidomėjau, kiek gaučiau kas mėnesį sulaukusi 65-erių visais trimis atvejais.
Konsultantė įspėjo, kad jei likčiau prie esamo būdo (esu sudariusi sutartį su privačiu fondu), vis tiek turėčiau pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje – galbūt apsidrausti. Investicinį draudimą turiu jau penkiolika metų. Kaip šiandien pamenu, sudarant sutartį agentė skaičiavo, kad po 15 metų būsiu sukaupusi (net jei ir nesisektų) 23 tūkst. litų mažiausiai. Šiandien maniškiame draudimo aruode daugmaž pusė šios sumos.
Varianto sustabdyti įmokas, tai yra, grįžti vien prie „Sodros“, ji net neaptarinėjo.
Perėjome prie papildomo kaupimo būdo. Konsultantė skaičiavo (remdamasi mano amžiumi ir darydama prielaidą, kad uždirbu vidutinę algą – per 2 tūkst. litų), kad sulaukusi pensijos papildomai būčiau sukaupusi 38 tūkst. litų, tačiau išsyk pasitaisė: 40-50 tūkst. litų. Dar po akimirkos ši kraitė papilnėjo – būčiau sukaupusi per 50 tūkstančių.
Baigiantis mudviejų pokalbiui, išgirstu, kad būčiau sukaupusi jau 60 tūkst. litų. Mano nuostabą dėl lyg ant mielių augančių tūkstančių specialistė atrėmė argumentu, kad skaičiuoja apvalindama, ir pasiūlė tiksliau paskaičiuoti pačiai SEB siūloma pensijų skaičiuokle.
Dar pridūrė, kad iškilus klausimams galiu skambinti bet kada, juolab telefonas veikia visą parą.
Skaičiuoklė rodo, kad jei kaupčiau naujuoju būdu, mano pensijos „Sodros“ dalis padidėtų daugmaž 500 litų, jei likčiau prie esamo – 280 litų. O sustabdydama įmokų pervedimą prie „Sodros“ numatomos pensijos papildomai gaučiau 46 litus per mėnesį. Tačiau čia pat skaičiuoklė įspėjo, kad toks skaičiavimas – tik prielaida.
Grindė savo pavyzdžiu
Kai paskambinau į „Swedbank“, konsultantė buvo tiesi: „Rekomenduojame maksimalų kaupimo būdą. Juolab šios lėšos paveldimos. O „Sodros“ pensija nepaveldima“.
„Asmeniškai aš pati esu pasirinkusi mokėti ir savo lėšomis. Žinoma, kad neaišku, kas bus atėjus naujai valdžiai, niekas negali juk garantuoti, kad valstybė nepakeis tvarkos“, - atvira buvo „Danske Bank“ konsultantė.
Tačiau ji siūlė pasinaudoti duodama valstybės „premija“ - 1, o vėliau 2 procentais.
Giria, bet mato ir trūkumų
Kokius savo labiausiai rekomenduojamo pensijų kaupimo būdo trūkumus vardija patys bankai? Pasirinkus kaupti ir asmeninėmis lėšomis, faktiškai sumažėtų gaunamas atlyginimas (grynosios pajamos). Pajamos mažėtų nuo 2014 metų 1 proc., nuo 2016 metų – 2 procentais.
Tarkim, jei atlyginimas prieš mokesčius 2000 litų, grynosios pajamos mažės 20 litų nuo 2014 m. ir 40 litų nuo 2016 metų. Be to, dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje, proporcingai mažinama „Sodros“ senatvės pensija.
Jei jau kaupėte „Sodros“ įmokas ir neketinate keisti šio būdo, trūkumas tas, kad nepasiimsite valstybės duodamo 1, o vėliau 2 procentų.
Laiko lieka vis mažiau
Pakeisti pensijos kaupimo būdą galima iki lapkričio 30-osios. Bet kadangi ši diena yra šeštadienis. Sprendimą pakeisti pensijos kaupimo būdą bus galima dar pirmadienį. Be to, šis lemtingas pasirinkimas laukia tų, kurie iki šiol vieną kartą jau priėmė sprendimą kaupti pensiją privačiai. Tiesiog dabar jiems pasiūlyta iki šio termino grįžti į „Sodrą“ arba pasirinkti kitą privataus kaupimo būdą.
Visi kiti, kurie iki pensiją kaupė tik „Sodroje“ sprendimą galės priimti bet kada ateityje.
Bankai skaičiuoja, kad užklausų, kokį pensijos kaupimo būdą rinktis, skaičius pastarąsias savaites išaugo kelis kartus. Tačiau net išsiaiškinus sukirba nerimas, kai išvysti, kiek teks padėti varnelių ties „sutinku“ prieš nuspaudžiant lemtingąjį mygtuką.
Ypač dedant varnelę ties šiuo punktu: „Suprantu, kad pateikęs (-usi) šį prašymą (sutikimą), aš nebegalėsiu keisti pensijų įmokų kaupimo būdo“.
Paskambinus į kelis bankus girdėti raginimai keisti ligšiolinį pensijos kaupimo būdą ir rinktis tą, kai senatvei kaupsite ir papildomai asmeninėmis lėšomis. Tai yra, kitais metais greta „Sodros“ 2 proc. į pensijos aruodą pridėtumėte 1 proc. savo atlyginimo, o valstybė už tai duotų dar 1 procentą, skaičiuojamą nuo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 2016-ųjų jūsų indėlis išaugtų iki 2 proc., tiek pat ūgtelėtų ir valstybės dalis.
Tačiau buvo ir kitaip kalbančių bankininkų: papildomas kaupimas iš algos jiems kelia šypseną - po ketvirčio amžiaus ar dar vėliau nuo kitų metų mokama penkiasdešimtinė gali nebeturėti to paties svorio, kokį turi dabar. Tad arba mėgaukitės gardesniu kąsniu šiandien, arba dėkite tuos pinigus į sąskaitą banke – jokio skirtumo, kur kaupti.
Telefonai skamba vis dažniau
Lietuviai linkę daug ką atidėti paskutinei akimirkai. Kaip pasakojo įmonės „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Gediminas Milieška, iki lapkričio kasdien bankas per elektroninę bankininkystę sulaukdavo apie 30 prašymų pakeisti pensijos kaupimo būdą.
Po lapkričio 12-osios padėtis pasikeitė – kasdien su prašymais kreipdavosi vidutiniškai 140 žmonių.
Lapkričio 25-oji tapo rekordinė: tądien SEB sulaukė 400 prašymų per elektroninę bankininkystę, dar 1200 žmonių apsilankė banko skyriuose.
Penktadalis esamų klientų pasirinko keisti ligšiolinį pensijos kaupimo būdą. Vienas iš dešimties rinkosi vien „Sodrą“.
Pasak G.Milieškos, daugiau nei pusė klientų po pirmosios konsultacijos dar norėdavo pagalvoti.
„Pats pastarosiomis savaitėmis, atrodo, nieko kito nedarau, tik konsultuoju – artimuosius, jų draugus, darbuotojus, kurie ateina pasitarti ir dėl savo giminaičių pensijos. Spėju, kad penktadienį ir šeštadienį turėsime daug darbo“, - kalbėjo G.Milieška.
Per parą SEB darbuotojai sulaukdavo ir apie 300 telefono skambučių. Nors konsultantai dirba ir naktį, telefonai nutyla prieš vidurnaktį, po jo bankininkų ramybės dėl pensijos sunerimę klientai nebedrumsčia.
Sprendimas – paskutinę akimirką
"Swedbank" Kontaktų centras pensijų klausimu per dieną sulaukia apie 250 skambučių. Į banko padalinius pastarosiomis dienomis kreipiasi po 1800 žmonių.
„Žinoma, artėjant apsisprendimo termino pabaigai, konsultacijų tik daugėja“, - aiškino „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
„Manau, kad penktadienis ir šeštadienis bus košmaras. Mes turime daugmaž 3 procentus pensijų rinkos, tačiau ką darys didieji?“ - svarstė "Danske Capital investicijų valdymo" generalinis direktorius Darius Kuzmickas.
Jis skaičiuoja, kad pastarąsias savaites interesantų srautas išaugo 10 kartų.
„Vieni dar neapsisprendė, kiti linkę atidėti viską paskutinei akimirkai, treti galbūt tikėjosi, kad valdžia dar ką nors pakeis. Žinote, baiminasi, kad šiandien davei sutikimą, o po dviejų savaičių tvarka pasikeitė“, - kalbėjo D.Kuzmickas.
Anot jo, yra ir tokių, kurie nelinkę domėtis permainomis: „Visuomet bus žmonių, kurie, tarkim, rūpinasi sveikata ir kurie nesirūpina, kurie rūko ir kurie nerūko, kurie prausiasi ir kurie nesiprausia“.
