Aptardami pirmuosius kairiųjų Vyriausybės darbo vaisius verslo organizacijų atstovai pirmadienį džiaugėsi augančia ekonomika, mažėjančiu nedarbu ir kiek padidėjusiais žmonių atlyginimais. Tačiau paaiškėjo, kad rūpesčių šiandien šalies darbdaviai turi daugiau nei džiaugsmo.
Lietuviai bijo užsieniečių invazijos. Mes linkę užsidaryti. Gimstamumo rodiklis neguodžia. Emigracijos mąstai vis dar dideli - per metus šalis praranda vieną miestą. Tokias demografines bėdas pirmadienį premjerui Algirdui Butkevičiui ir kitiems Vyriausybės nariams akcentavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis.
Jis baiminasi, kad greitai gyventojų skaičius smažės iki 2,7 mln., o dirbančiųjų beliks apie 1,6 mln.
Ką tai reiškia? Daugės pensininkų ir kitų valstybės išlaikomų žmonių. Dirbantiems ir įmonėms tai taps labai didelė našta. Būtinybė juos išlaikyti stabdys ekonomikos augimą.
„Neramina ir tai, kad apie 60 proc. vaikų mokosi socialinius ir humanitarinius mokslus. (…) Tapti mokytojais vis dažniau siekia tie, kurie patys sunkiai baigia mokyklas“, - pramonininkus neraminančią tendenciją atskleidė R.Dargis.
„Verslas siūlo kur kas daugiau darbo vietų, nei yra norinčių jas užimti. Reikia galvoti, kaip praversime duris imigrantams“, - valdžią perspėjo R.Dargis.
Jis taip pat apgailestavo, kad bankai vis dar sunkiai skolina verslui. Tiesa, situacija yra kiek geresnė nei prieš kelerius metus.
R.Dargis sako, jog verslo aplinka Lietuvoje vis dar nėra tobula. Konkurencingumo indekse Lietuva vis krenta todėl, kad kitos valstybės geriau ir greičiau gerina verslo aplinką. Verslo taip pat netenkina mokesčių mokėtojų sistema, dabartinis Darbo kodeksas, kuris neleidžia greitai atleisti nereikalingų darbuotojų. Lietuva ir toliau atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių pagal užsienio investicijų pritraukimą, o darbo mokesčiai yra patys didžiausi tarp Baltijos valstybių.
„Reikia sutelkti visą politinę valią tam, kad Lietuva taptų bent jau Baltijos šalių lydere pagal patrauklumą užsienio investicijoms. Tačiau šiuo metu Lietuva atsilieka ir nuo Latvijos, ir nuo Estijos“, - apgailestavo R.Dargis.
Jis kritiškai vertino dabartinės valdžios norą atsikratyti įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovės Mildos Dargužaitės. Esą didelę patirtį turinčios vadovės pakeitimas situacijos neišgelbės – reikia keisti priežastis, kodėl užsienio verslas retai renkasi mūsų šalį.
Jis mano, kad Lietuvos problemas didina ne tik nelankstūs darbo santykiai, didelė biurokratija, tačiau ir didelės įmonių išlaidos energetikai. R.Dargis baiminasi, kad pastačius suskystintųjų dujų terminalą dujų kaina Lietuvoje pastebimai nesumažės.
Tai, kad Lietuva yra „įstrigusi“, anot R.Dargio, iliustruoja ir faktas, kad šalies ūkiui beveik pasiekus prieškrizinį lygį, šešėlinė ekonomika vis dar yra rekordinio dydžio.
Siekdamos savo tikslų pirmadienį šalies verslo organizacijos įsteigė Lietuvos verslo tarybą. Ji siūlys Vyriausybei ir Seimui sprendimus, kaip keisti šalies teisės aktus ir spręsti pagrindines problemas.
„Mes norime turėti efekyviai veikiančią ir prognozuojamą valdžią, skaidrią verslo aplinką“, - pagrindines Verslo tarybos steigimo priežastis išvardijo R.Dargis.
Premjeras Algirdas Butkevičius verslininkams pažadėjo, kad kitais metais bus peržiūrėtas Darbo kodeksas, kuris bus keičiamas pasitelkiant kitų valstybių gerąją patirtį.
Jis akcentavo, kad priimant svarbiausius sprendimus negalima skubėti.
Premjeras mano, kad atidarius suskystintųjų dujų terminalą dujų kainos šaliai taps palankesnės, nes valstybė turės didesnę alternatyvą renkantis tiekėjus. A.Butkevičius priminė, kad dujų ir elektros kainos mažės jau kitais metais.
A.Butkevičius tikisi kiek sumažinti šešėlį apribojus atsiskaitymus grynaisiais.
Į diskusiją apie verslo ateitį su darbdavių organizacijomis buvo pakviesti ne tik visi ministrai, bet ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Pastaroji, išklausiusi R.Dargio ir A.Butkevičiaus pranešimą, kartu su vidaus reikalų ministru Dailiumi Barakausku paliko salę.
