Verslininkai nori dar daugiau laisvių, darbininkai bijo baudžiavos

Per pastaruosius dešimt metų 40 kartų taisytas Darbo kodeksas – ir vėl ant valdžios stalo. Dalį jo pakeitimų Seimas žada priimti dar šiemet, rašo  „Lietuvos rytas“.

Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Savickas

Dec 4, 2013, 7:22 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 12:11 AM

Praėjusią savaitę Vyriausybė Seimui pateikė pirmąjį Darbo kodekso pataisų paketą. Juo siekiama verslui mažinti administracinę naštą.

Ketinama atsisakyti atsiskaitymo lapelių įteikimo visiems darbuotojams, darbo grafikų viešo skelbimo, darbo pažymėjimų ir sutarčių registravimo, supaprastinti darbo laiko apskaitą ir darbo sutarties naudojimą.

Pataisomis taip pat siūloma praplėsti sezoninių darbo sutarčių taikymą.

Konkrečių darbų ir pareigų, dėl kurių gali būti sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sąrašą, kai nėra kolektyvinės sutarties, siūloma nustatyti darbo tvarkos taisyklėse.

Profsąjungos vėl purkštauja

Nors teigiama, kad Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, valstybės institucijų atstovų pateiktus siūlymus, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sakė, jog tai – ne visai tiesa.

„Kai pakeitimus kartu su darbdaviais ir valdžios atstovais svarstėme Trišalėje taryboje, buvome pasiekę kompromisų, tačiau tai, kas Seimui pateikta dabar, jų visiškai neatitinka“, – aiškino pašnekovas.

A.Černiausko teigimu, neatsižvelgta į profsąjungų prašymą nepainioti kolektyvinių sutarčių ir darbo tvarkos taisyklių.

Kitos pateiktos pataisos, anot jo, taip pat bus naudingos tiktai darbdaviams.

„Negerai, kai įstatymai kuriami atsižvelgiant tik į verslo struktūrų užgaidas“, – piktinosi profsąjungų vedlys.

Pataisa vienai įmonei?

Kaip pataikavimo atskiros įmonės interesams pavyzdį A.Černiauskas pateikė dviračių gamyba užsiimančiai bendrovei „Baltik vairas“ naudingą sezoninio darbo sutarčių išplėtimą.

Į šį sąrašą ketinama įtraukti tokius darbus, kurių paklausą lemia sezoniškumas.

Profsąjungų atstovas tikino, kad šios pataisos reikia tik „Baltik vairui“, kurią jis trejus metus visaip stengėsi įteisinti.

Tačiau šios įmonės personalo vadovė Jūratė Sobutienė su tuo nesutiko: anot jos, „Baltik vairas“ tikrai ne vienintelė Lietuvos bendrovė, susidurianti su tokiomis problemomis.

Jai pritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnioji ekspertė Austėja Kazlauskytė. Ji aiškino, kad ši pataisa reikalinga visoms įmonėms, užsiimančioms verslu, kurio apimtis padidėja dėl sezoninių svyravimų rinkoje.

„Tai aktualu ne tik dviračių, bet ir rogučių ar bet kokio kito sezoninio sporto ar pramogų inventoriaus bei kitų prekių, kurių poreikis išauga tik tam tikru metų laiku, gamintojams.

Tikėtina, kad, pagerėjus sezoninių sutarčių sudarymo galimybėms, padaugės ir įmonių, gaminančių sezonines prekes“, – spėjo LLRI ekspertė.

Žingsnis į priekį

A.Černiauskas baugino, jog siūloma tvarka Lietuvą sugrąžins į XIX amžių, kai darbuotojai teisių beveik neturėjo ir buvo nuolat išnaudojami.

Bet A.Kazlauskytė teigė priešingai. Esą Vyriausybės pateiktos Darbo kodekso pataisos, mažinančios administracinę naštą verslui, yra progresyvios, suteiksiančios daugiau lankstumo darbo santykiams.

LLRI tyrimo duomenimis, Lietuva pagal darbo santykių lankstumą įvertinta tiktai 127 vieta iš 183 pasaulio valstybių.

„Galima tik džiaugtis, jog pagaliau žengti pirmieji žingsniai. Dabartiniame Lietuvos darbo kodekse gausu nuostatų, identiškų sovietinio Darbo įstatymo normoms. Įsikibus laikytis reguliavimo, taikyto prieš 60 metų Lietuvą okupavusios valstybės, yra didžiausia klaida“, – sakė pašnekovė.

Darbdaviai siekia daugiau

Pirmajam Darbo kodekso pataisų paketui pasiekus Seimą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis dar sykį pareiškė, kad to negana – būtina darbo santykius šalyje padaryti dar lankstesnius.

„Turime didelę šešėlinę ekonomiką, kurią augina per didelis darbo jėgos apmokestinimas, nelankstūs darbo santykiai ir per dideli darbo jėgos mokesčiai“, – sakė darbdavių atstovas.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius užtikrino, kad kitąmet keičiant visą Darbo kodeksą daugiau dėmesio bus skiriama lanksčiam darbo laiko reguliavimui, darbuotojų atleidimo priežastims.

Tiesa, bet kokie kitąmet priimti sprendimai įsigalios tiktai nuo 2015-ųjų.

Siūlo pasimokyti iš skandinavų

Neseniai dešimt reformų, kurias įgyvendinusi Lietuva suklestėtų, pasiūlė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tarp jų įrašytas ir darbo rinkos liberalizavimas.

Anot ekonomisto, kad Lietuvos darbo rinka nėra lanksti, anokia naujiena – apie tai jau kokius dešimt metų kalba verslas.

N.Mačiulis siūlo valdžiai pažvelgti į Skandinavijos valstybių patirtį. Pavyzdžiui, Danijos darbo kodeksas apie 10 kartų trumpesnis, jame nurodomi esminiai principai, o visa kita paliekama kolektyvinėms sutartims.

„Swedbank“ taip pat siūlo mažinti įmonių naštą, susijusią su darbuotojų įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu ir išeitinėmis kompensacijomis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.