Ketvirtadienį Frankfurte, Vokietijoje vykusiame ECB Valdančiosios tarybos pasitarime buvo nuspręsta kol kas palūkanų dar labiau nemažinti.
Šįkart M.Draghi rinkos dalyvių pasitikėjimą išlaikyti stengėsi tik kalbomis.
Pirma – kad nėra jokio reikalo panikuoti. Rizikos, kad euro zonoje prasidės defliacija – pinigų vertė ims didėti, beveik nėra.
Nors infliacija vis dar atsilieka nuo ECB tikslu laikomų 2 proc., vartotojų kainų indeksas lapkritį padidėjo nuo 0,7 iki 0,9 proc., o tai leidžia trumpam atsipūsti.
Antra, jei situacija pakryptų bloga linkme, ECB yra pasiruošęs imtis bet kokių būtinų priemonių jai sutvarkyti.
Pastarasis sakinys daugeliui investuotojų jau greičiausiai pabodo, nes M.Draghi jį kartoja jau beveik pusantrų metų.
Vis dėlto, kaip parodė praėjusiame susitikime priimtas sprendimas, ECB jį kartoja ne šiaip sau.
Prarado pagreitį
Trečiadienį buvo paskelbtas naujausias euro zonos BVP augimo rodiklis, trečiąjį ketvirtį jis siekė 0,1 procento. Prieš tai BVP augo 0,3 procento.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai euro zonos BVP sumažėjo 0,4 procento.
Kai kurie analitikai baiminasi, kad euro zona gali grįžti į recesiją.
Ekonominių duomenų analize užsiimančios „Markit“ skelbiamoje euro zonos įmonių perkamosios galios indekso apžvalgoje rašoma, kad didžiausia grėsmė kabo virš Prancūzijos ir Italijos, kurios lapkritį patyrė atsinaujinusius augimo nuosmukius.
Bendras euro zonos indeksas taip pat sumažėjo nuo 51,9 spalį iki 51,7 lapkritį.
Priemonių turi
Kai M.Draghi nuolat kartoja, kad ECB imsis bet ko, kad tik išsaugotų eurą, jis mintyje turi tris veiksmų variantus.
Pirma, jeigu ECB baimintųsi dėl per mažo pinigų srauto bankų sektoriuje, jis galėtų paskelbti, kad pradės papildomai skolinti komerciniams bankams ir leis mažesnę dalį jų rezervų laikyti centriniame banke
Taip būtų padidintas jų likvidumas ir galbūt paskatintų daugiau skolinti patiems.
Antra, kai bazinė palūkanų norma siekia vos 0,25 proc., ECB daugiau nukirpti nebeturi ko. Taigi šiuo metu pagrindiniu centrinio banko įrankiu lieka tik palūkanų norma bankų indėliams, esantiems centriniame banke.
Tiesa, ji jau šiandien yra 0 proc., tačiau keli ECB atstovai neseniai užsiminė, kad ji galėtų pereiti ir į neigiamą pusę.
Tai reikštų, kad pinigus laikydami ECB bankai už juos ne tik negautų palūkanų, bet turėtų dar ir primokėti. Įvedus neigiamą palūkanų normą taip pat būtų siekiama, kad bankai pradėtų skolinti daugiau.
Trečia, belieka tik skubus pinigų masės rinkoje didinimas (angl. quantitative easing). Tai bene prieštaringiausias ECB turimas įrankis.
Iki šiol ECB juo nepiktnaudžiavo ir naudojo kur kas mažiau už kitus pagrindinius pasaulio centrinius bankus – JAV Federalinę rezervų sistemą, Japonijos ar Anglijos bankus.
Anksčiau vienas iš ECB Valdančiosios tarybos narių Benoit'as Coeure'as yra sakęs, kad „iš principo, QE yra galimas“, tačiau nemano, kad jo prireiks.
