Startuolio koordinatorė Aurelija Martūnienė Vilniuje vykstančiame inovacijų forume „Innovation Drift“ aiškino, kad jo tikslas yra sudaryti galimybę moterims dirbti kartu, išvaduoti jų talentus ir leisti rasti pusiausvyrą tarp darbo, šeimos ir laisvalaikio.
A.Martūnaitė sakė, kad pati to pasiekti jau sugebėjo. Dirbdama „Išmanioje moteryje“ ji randa laiko ir savo vyrui bei keturiems vaikams, ir didžiausiai savo aistrai – šokiui.
„Išmani moteris“ kas antrą savaitę rengia mokymus, į kuriuos galima atsivesti vaikus, o jei niekaip nepavyksta surasti laiko atvykti, tada galima stebėti tiesioginę transliaciją iš namų.
Projekto koordinatorė teigia paskaičiavusi, kad namų šeimininkės arba darbo neturinčios moterys per metus prie Lietuvos ekonomikos galėtų prisidėti maždaug 1 mlrd. Lt.
Visai neseniai įkurto startuolio mokymuose jau dalyvavo per 700 moterų, o dabar A.Martūnaitė laukia, kad jos sumanymą paremtų valstybė. Ji tikisi patvirtinimą gauti dar iki kitų metų pradžios.
„Iš pradžių svarsčiau, ar mums reikia tokio projekto, bet jau po pirmo susitikimo supratau, kad tikrai reikia, nes dalyvės buvo be galo susidomėjusios“, – pasakojo moteris savo idėjas įgyvendinti skatinanti A.Martūnaitė.
Kartu su ja diskusijoje apie inovatyvias moteris dalyvavusi su lyčių nelygybe versle kovojančios „Zen Digital Europe“ įkūrėja ir vadovė Cheryl D.Miller sakė, kad „Išmani moteris“ yra puiki idėja.
Panašūs projektai jau veikia Prancūzijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse ir davė labai gerų rezultatų.
Projekte „Išmani moteris“ dalyvaujančios moterys „Radison Blu“ vykstančiame inovacijų forume susirinkusiai auditorijai pristatė savo idėjas.
Pirmoji – virtualiai teikiamų paslaugų įmonė „Virtualių asistenčių komanda“. Ją pristatė Ainė Lučinskienė, o bendrai šiame startuolyje dirba septynios moterys.
„Šiuolaikinės moterys nori dirbti iš namų, auginti vaikus ir turėti laiko sau. Mes – ne išimtis“, – kalbėjo ji.
A.Lučinskienės virtualių asistentų komanda teikia administracines, vertimo ir kitas paslaugas, kurioms atlikti visai nereikia fiziškai būti konkrečioje vietoje.
Gamtą tausojantys atvirukai
Antroji „Išmanios moters“ subrandinta idėja – „RV Agentūra“. Šios viešosios įstaigos sumanytoja Vaida Šilinskaitė sakė, kad jų tikslas – ugdyti žmonių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą.
„Šiukšlių nuolat daugėja, tačiau mes jas galime panaudoti daugybę kartų“, – įrodinėjo ji.
Susirinkusiems svečiams V.Šilinskaitė išdalijo iš perdirbtų medžiagų sukurtus atvirukus, sakydama, kad visas menas gali būti žalias.
Spausdins megztinius
Trečioji pristatyta idėja – „Stitch Fatale“ 3D spausdinimu paremta mezgimo mašina.
Jos autorė Solveiga Kurgonaitė sakė, kad vieną dieną tikisi megztinių dizainą kurti rankose laikydama „iPad“, o įprastas mezgimo metodas su virbalais šiuolaikinėms moterims atima per daug laiko.
Kol kas ji dar neturi veikiančios interneto svetainės, tačiau jau greitai tiksi pasiūlyti savo paslaugas visiems norintiems.
„Dėl „Išmanios moters“ jaučiuosi tiesiog nuostabiai, tikiuosi, kad daugiau Lietuvos moterų atras šį projektą“, – kalbėjo ji.
Moterų verslumas – problema ir Vakarų Europoje
Į Vilnių atvykusi Ch.Miller sakė, kad moterų versle trūkumas yra visos Europos rūpestis. Esą joms patriarchalinėje sistemoje pasiekti aukštumų yra labai sunku.
„Jeigu norite dirbti patriarchalinėse struktūrose – prašau, tačiau nepamirškite, kad mes nesame joms sukurtos.
Labai daug moterų pabando, tačiau po to labai susierzina, kai neišvengiamai atsitrenkia į lubas, kurių joms peržengti nelemta“, – beveik vien tik moterų auditorijai kalbėjo ji.
Ch.Miller teigimu, spaudimą dirbti pagal vyriškus principus jaučia ir patys vyrai, nors galbūt mieliau to nedarytų.
Todėl reikia auklėti ne tik mergaites, bet ir berniukus – aiškinti jiems, kad esama dalykų tvarka nėra nepakeičiama, kad galima dirbti kur kas horizontalesnėse struktūrose.
To pasiekti, Ch.Miller manymu, galima bus tik tada, kai daugiau aukščiausių pareigų užims moterys.
„Juk jos valdo kur kas horizontaliau“, – sakė ji.
Moterims taip pat būtina dažniau rinktis ekonomiškai perspektyvias informacinių technologijų profesijas.
Kaip sakė nacionalinės iniciatyvos „Moterys ir technologijos“ dalyvė Neringa Romanovskaja, Lietuvoje tik 29 moterys iš tūkstančio pasirenka IT studijas aukštojoje mokykloje, o iš jų tik 4 po iš tiesų dirba IT sektoriuje.
To priežasčių yra įvairių, nuo vidinių – baimės klysti, psichologinių barjerų, iki išorinių – vyriškos aplinkos, sėkmingų pavyzdžių trūkumo.
Tačiau net ir Vakarų Europos viduryje esančioje Belgijoje situacija nėra daug geresnė. Ten tik 3 proc. IT įmonių vadovų yra moterys. Daug tai ar mažai XXI a., kiekvienas galime atsakyti patys sau.
