Kol Lietuvos gyventojai sprendė, ar kaupti pensijas tik „Sodroje“, ar griebti valstybės siūlomą kompensaciją ir pasukti į privačius pensijų fondus, lenkai irgi neleido laiko veltui. Tik pasielgė priešingai.
Nežiūrint vietos ekonomistų protestų bei tarptautinės kritikos, Lenkijos valdančioji koalicija balsavo už įstatymą, kuris apiplėš šalyje veikiančius pensijų fondus.
Vasario mėnesį įsigaliosiantis įstatymas leis valstybinei socialinio draudimo įmonei ZUS perimti pusę lėšų, sukauptų privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Vyriausybė ne tik uždraudė pensijų fondams investuoti į valstybines obligacijas, bet ir nacionalizuos jau įsigytas.
Iš viso valdžia perims savo pačios obligacijų, kurių vertė - 121 mlrd. zlotų (beveik 100 mlrd. litų). Be to, iš privačių pensijų fondų bus perimtos visų piliečių, kuriems iki pensinio amžiaus liko 10 metų, sukauptos lėšos, o jas vėliau išmokės ZUS.
Piliečiai taip pat privalės rinktis, ar pinigus pensijai nori kaupti ZUS, ar privačiame fonde, o visi neapsisprendę automatiškai taps ZUS klientais.
Tokios įstatymo pataisos prieštarauja premjero Donaldo Tusko ankstesniems pažadams didinti atidėjinius į privačius fondus.
Prieš keturiolika metų pradėjus pensijų reformą atskaitymai į privačius fondus siekė 7,3 procento darbuotojo atlyginimo. Dėl ekonominės krizės 2011-aisiais jie buvo sumažinti iki 2,3 procento, nors ZUS kąsnis nepasikeitė – 16,5 procento.
Naują įstatymą valdančioji koalicija Seime aptarė ir priėmė itin greitai - per tris dienas. Mat vyriausybė jau įrašė nacionalizuotas lėšas į kitų metų biudžeto planą.
Formaliai įstatymą gali atmesti Senatas ir prezidentas, bet tuo mažai kas tiki. Dauguma apžvalgininkų prognozuoja, kad privatūs antrosios pakopos pensijų fondai ateityje išvis bus likviduoti arba patys bankrutuos.
Net vyriausybei palankus dienraštis „Gazeta Wyborcza“ šį kartą be gailesčio kritikavo premjerą D.Tuską. Anot apžvalgininkų, tokiu įstatymu jis siekia vien politinių tikslų: užlopyti biudžeto skyles ir švaistytis pinigais prieš artėjančius Europos Parlamento, savivaldybių bei Seimo rinkimus.
Premjeras ignoravo 119 žymiausių šalies ekonomistų kreipimąsi. Jie prašė nepriimti įstatymo, kuris pensijų dydį ateityje esą gali ne padidinti, bet sumažinti. Be to, toks elgesys esą pakenks tarptautiniam šalies įvaizdžiui ir atbaidys užsienio investuotojus.
Lenkijos Ekonomistų draugijos pirmininkas Ryszardas Petru įspėjo, kad įstatymas turės neigiamo poveikio vertybinių popierių biržos veiklai ir ateities pensijų dydžiui.
Be to, Lenkijai esą gali tekti mokėti dideles baudas, mat įstatymas pažeidžia dvišalius tarptautinius įsipareigojimus dėl investicijų apsaugos.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ priminė, jog skylės biudžete didėja dėl to, kad vyriausybė nelikviduoja nuo sovietmečio galiojančių privilegijų kalnakasiams, teisėsaugininkams, žemdirbiams.
Premjeras D.Tuskas buvo prieš rinkimus įsipareigojęs jas atimti, tačiau nuėjo lengvesniu keliu, ir apiplėšė pensijų fondus.
