Vienos šalys siūlo pilietybę siekdamos gauti daugiau pajamų į biudžetą, kitos taip bando pritraukti turtingų investuotojų.
Valstybės pilietybių turguje jau ima konkuruoti siūlydamos nuolaidas. Ekspertai mano, kad tokių šalių ateityje tik daugės.
Nors Lietuvoje tokia prekyba sunkiai įsivaizduojama, analitikai siūlo bent suteikti leidimą laisvai gyventi ir keliauti tiems, kurie čia investuoja.
Nori užkamšyti skolas
Kiek kainuoja Europos Sąjungos pilietybė? Tai visai ne provokacinis klausimas. Bulgarijoje ji kainuoja pigiau nei Maltoje, o Kipre ji gali būti suteikta turtingiems indėlininkams.
Malta pasiūlė visiems norintiems ne ES šalių piliečiams įsigyti pilietybę už 650 tūkstančių eurų (2,2 mln. litų). Šalies premjeras Josephas Muscatas neslepia, kad taip siekiama kamšyti biudžeto skolas.
Per pirmuosius metus tikimasi gauti 30 milijonų eurų. O vėliau, kai prekyba įsivažiuos, kasmet laukiama 300 milijonų eurų. Nė pusės milijono gyventojų neturinčioje Maltoje tai nemaža injekcija į biudžetą.
Tikimasi, kad per metus nemenkos sumos už pasą nepagailės 200–300 žmonių.
Net nereikia gyventi ar dirbti Maltoje – susimoki ir keliauji laisvai ne tiktai po ES – europiečiams viza nereikalinga ir vykstant į JAV.
Turguje daugėja pardavėjų
Dėl tokio Maltos akibrokšto kilo pasipiktinimas ne tik šalies viduje, bet ir pačioje Europoje. Maltos opozicijos žvilgsniai nukrypo į Briuselį, kuris paragintas uždrausti oficialų pilietybės turgų.
Dėl to saloje norima skelbti referendumą, tačiau premjeras ramina protestuotojus, kad kriminaliniams nusikaltėliams pilietybė nebus parduodama.
Anot J.Muscato, tokiu pat keliu ketina žengti ir daugiau ES valstybių.
O ką tai reiškia? Analitikai neabejoja, kad pilietybės kaina dar labiau smuks, nes paprasčiausiai rinkoje atsiras daugiau pardavėjų.
Tačiau Europos Komisija iš anksto iškėlė rankas ir pareiškė, kad tai kiekvienos šalies reikalas, todėl nei Maltai, nei kitoms narėms nebus prieštaraujama.
Robertas Metsola, Maltai atstovaujantis Europos Parlamento narys, sakė, kad jeigu nebus atskleistos pilietybės pirkėjų pavardės, Maltoje atsiras šimtai „slaptųjų piliečių“, apie kuriuos niekas nežinos.
Gali būti, kad jie bus iš Rusijos ar Indijos. Parlamentaro nuomone, tokios permainos pakeičia pilietybės sampratą.
Jau vilioja nuolaidomis
Tačiau Malta – ne pirmoji šalis, kurioje galima įsigyti pilietybę už pinigus. Kai kuriose kitose valstybėse irgi vyksta panašus turgus, tiesa, labiau skirtas investuotojams pritraukti.
Pavyzdžiui, portugalai pasus siūlo tiems, kurie investuoja milijoną eurų (3,45 mln. litų) į šalies ekonomiką. Tiesa, pasą ten galima gauti tik praėjus 5 metams nuo verslo pradžios.
Kipras dar pernai pasus pasiūlė tiems, kurie investuos 10 milijonų eurų (34,5 mln. litų). Bet vos išrinktas šalies prezidentu Nikosas Anastasiadis paskelbė akciją: kainą sumažino iki 3 milijonų eurų (10,3 mln. litų).
ES naujokai bulgarai irgi elgiasi panašiai. Praėjusiais metais šios šalies pilietybę buvo galima įsigyti investavus į ekonomiką milijoną levų (1,7 mln. litų). Toks jaukas, matyt, nesuviliojo turtingų užsieniečių.
Tad jau šių metų vasarį Bulgarijos parlamentas pažėrė nuolaidų. Politikai pataisė įstatymą, ir dabar pasui gauti jau reikia investuoti mažiau – 600 tūkstančių levų (1 mln. litų).
Tiesa, reikia bent metus gyventi Bulgarijoje.
Europoje jau spėliojama, kad į prekybą pilietybėmis gali įsitraukti ir Graikija, karštligiškai ieškanti naujų pajamų šalies biudžetui.
Siūlo bent leisti gyventi
Lietuvoje kol kas sunku tikėtis bent ko nors panašaus. Anot „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, mūsų šalyje dar neapsispręsta dėl dvigubos pilietybės, tad apie pilietybės suteikimą už investicijas kalbėti anksti.
„Šiuo metu tai paprasčiausiai neįmanoma. Tačiau ateityje – kodėl gi ne? Bent jau suteikime nuolatinį leidimą gyventi ir keliauti investuotojams. Pavyzdžiui, nematau nieko bloga, jei tokią teisę Lietuvoje galėtų gauti turtingi Baltarusijos verslininkai“, – sakė Ž.Mauricas.
Didelė dalis ES šalių suteikia leidimus gyventi ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę už tam tikras investicijas. Tokia galimybė sudaryta ir Latvijoje: ten ja pasinaudojo rusai, investavę į nekilnojamąjį turtą.
Ž.Mauricas neatmeta, kad prekybą pilietybe gali pradėti ir daugiau šalių – taip bus bandoma pritraukti turtingų investuotojų.
„ES neturi bendros imigracijos politikos, tad šalys elgiasi, kaip išmano. Todėl atvažiuoja daug žemos kvalifikacijos darbuotojų. Kiekviena šalis stengiasi pritraukti verslininkų, investuotojų, turtingų žmonių ir tai daro įvairiais būdais“, – pasakojo „Nordea“ banko ekonomistas.
Pigiausiai – Karibų jūros salose
Mažiausiai už pilietybę prašo Karibų jūros salų valstybės.
Pavyzdžiui, Sent Kitse ir Nevyje bei Antigvoje ir Barbudoje pilietybę galima įsigyti už 250 tūkst. JAV dolerių.
Dominikoje ji kainuoja dar pigiau – 100 tūkstančių JAV dolerių.
