Per šiuos metus įregistruoti 12 611 naujų verslų.
Vienas iš šių verslininkų - virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas.
„Kad išlaikytum restoranų verslą, negali turėti vieno samdinio. Jų reikia penkių ar septynių. Be to, turi būti nemaža apyvarta, kad galėtum sumokėti darbuotojams atlyginimus ir mokesčius“, - sakė 25-erių verslininkas, neseniai atidaręs bistro „I Dublis“ Vilniaus stoties rajone.
Tai – ne pirmasis D.Praspaliausko mėginimas įkelti koją į verslą. Pirmasis blynas – sėkmingai veikiantis ir savo gerbėjų ratą turintis restoranas „Lauro lapas“.
D.Praspaliauskas, 2012 m. balandį atidaręs restoraną „Lauro lapas“, sako, kad tuomet, bandant laimę pirmajame versle, pradžia buvo paprastesnė, nes restoraną kūrė dviese. Vienas buvo atsakingas už dokumentų tvarkymą, jis – už likusią veiklą.
„O dabar viskas priklauso nuo manęs“, - sako jaunasis verslininkas.
„Pati verslo pradžia buvo žiauriai sudėtinga: nei sienos lygios, nei kaimynai geri, nei stalas atvažiuoja, - atvirai kalbėjo D.Praspaliauskas. - Šiandien esu giliame minuse, tačiau bandau daryti pliusą bent jau emociškai“.
Tačiau, pasak jaunojo verslininko, „I Dublio“ pradžia buvo tokia, kaip ir tikėjosi: jei buvo numatęs sumą, su kuria galima eiti į nuostolius, pavyko jos neviršyti.
Vis dėlto virtuvės šefas džiaugiasi, kad apskritai turėjo galimybę patirti nuostolių.
„Verslui pradėti reikia kalno pinigų. Išbandžiau bankus, kredito unijas, verslo angelus. Tačiau jie man parodė špygą. Juk kai išėjau iš „Lauro lapo“, buvau nedirbantis, neturėjau nuolatinių pajamų. Ieškojau žmonių, kurie galėtų reguliariai skolinti pinigų. Atsirado danas, su kuriuo pasirašiau lengvą sutartį, ir jis tapo mano kreditoriumi. Dėl to save laikau laimės kūdikiu“, - pasakojo D.Praspaliauskas.
Jis sako, kad pradėdami verslą daugelis galvoja, kaip reikia kiek įmanoma daugiau sutaupyti. Tačiau jaunasis verslininkas pataria – reikia kuo mažiau dėl to sukti galvą. Verčiau galvoti, kaip greičiau pradėti dirbti.
„Kiekviena diena – pinigai. Kai mano bistro klojo grindis ir vėlavo baigti darbus, dėl to patyriau 15 tūkst. litų nuostolius“, - prisiminė virtuvės šefas.
Kaip rodo banko užsakymu atlikto tyrimo duomenys, pelną gauti pirmaisiais veiklos metais geba 62 proc. šviežiai iškeptų verslininkų. Pelno neturi, tačiau pačios save išlaiko 26 proc. įmonės, 9 proc. darbas nesisekė - jos patyrė nuostolių. 4 proc. tyrime dalyvavusių jauno verslo atstovų tokių duomenų nepateikė.
„Paprastai dažniau girdime apie sunkumus, su kuriais susiduria pradedantys verslininkai, o apklausa rodo, kad absoliuti dauguma per pirmuosius veiklos metus rinkoje radusių savo nišą dirba pelningai. Jie ne tik išlaiko save ir kuria naujas darbo vietas, tačiau ir įvertinę savo pačių klaidas ambicingai kuria savo verslo plėtros planus“,- tyrimo rezultatus komentavo DNB banko prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.
Pagauti sėkmę už uodegos, anot jaunųjų verslininkų, leidžia geras savo srities išmanymas, unikali verslo idėja ir finansavimo užtikrinimas.
Prie trikdžių, kliudančių įsukti verslą, tyrimo dalyviai dažniausiai nurodė apyvartinių lėšų stoką bei netinkamą valstybės politiką. Vis dėlto pastarąjį argumentą DNB banko prezidento pavaduotojas Š.Nedzinskas linkęs nuneigti. Jis atremia „Doing Business“ tyrimu, kuriame Lietuvai duota šešta vieta Europos Sąjungoje pagal palankumą verslo pradžiai.
Natūralu – daugiausia jaunų bendrovių įsikūrę sostinėje – net 47 procentai. Kaune tokių gerokai mažiau – 15 proc., Klaipėdoje jų dar rečiau – 8 proc. visų jaunų Lietuvos įmonių. Mažiausiai pasiryžusiųjų įkurti naują verslą – Tauragės apskrityje: 1,1 procento.
Tyrimo duomenys rodo, kad 200 tūkst. litų apyvartą pavyksta pasiekti trečdaliui naujų įmonių. Po to įmonės greit užsikabina ir sparčiai eina į priekį, o su didėjančia apyvarta, auga ir darbuotojų skaičius.
„Įmonės, kurių pardavimai per metus siekė 200 tūkst. litų, nurodė, kad jų veikla buvo pelninga ar sėkmingesnė nei planavo. Versle dydis vis dėlto svarbu“, - kalbėjo Š.Nedzinskas. Tačiau trijose iš keturių (76 proc.) visų tirtų kompanijų dirbo ne daugiau kaip penki darbuotojai. Tyrimo duomenimis, daugiausiai jaunų verslų (33 proc.) savo veiklą vykdo periodinio vartojimo produktų gamybos ir paslaugų sektoriuje. Antroje vietoje pagal veiklos sektorių populiarumą - pramonė (20 proc.). Daugiau nei 13 proc. verslininkų savo veiklą susieję su teisinėmis ir apskaitos paslaugomis, įvairiomis konsultacijomis, reklama bei rinkos tyrimais. Daugiausiai Lietuvos jaunų verslų pagrindinį dėmesį yra sutelkę į vidaus rinką (72 proc.), tačiau pelningiau dirba į eksporto rinkas orientuotos bendrovės. Anot Š.Nedzinsko, orientacija į užsienio rinkas labiau padeda veikti pelningai.
Į šalies vartotojų poreikius paprastai orientuojasi mažesnės - vieną ar du darbuotojus turinčios įmonės. Apskritai daugelyje jaunų verslų – 76 proc. - turi ne daugiau kaip penkis kolektyvo narius.
40 proc. tyrime dalyvavusių įmonių artimiausiu metu planuoja didinti darbuotojų skaičių, 50 proc. - išlaikyti tokį patį.
Š.Nedzinskas įžvelgia ryšį tarp įmonių pelno ir darbuotojų skaičiaus. Mat įmonės, kurios turėjo daugiau nei dešimt darbuotojų, nurodė stabilesnę veiklą.
Atliekant tyrimą apklausta tūkstantis 12-24 mėnesius veikiančių įmonių, taip pat naudota nuo 2011 metų spalio iki 2012 metų spalio įsikūrusių įmonių duomenų bazė. Apklausa atlikta 2013 m. spalio – lapkričio mėnesiais.
