„Mes esame pasiekę naują slenkstį. Tai ir euro įvedimas, kuris turės įtakos mūsų finansinei elgsenai. Būdami ekonomikos pakilimo papėdėje formuojame savo finansinius lūkesčius“, - sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Ji kaip svarbų veiksnį, dariusį įtaką mūsų finansinei elgsenai, nurodė ir dviejų bankų griūtį pastaraisiais metais.
Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidos šiemet išaugo veik 5 proc.
Vidutinis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį augo per 6 proc. Piniginės papilnėjimą labiausiai pajuto minimalią mėnesinę algą gaunantys gyventojai. Labiau džiaugtis finansais galėjo ir aukštos kvalifikacijos specialistai, tie, kurie yra paklausūs rinkoje, taip pat tie, kurių darbas buvo susijęs su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai.
Vartojome daugiau
Kadangi kainos augo lėčiau nei atlyginimas, kur kas daugiau vartojome. Prie to prisidėjo ir veik trečdaliu augusios perlaidos iš užsienio, taupyti neskatinantis palūkanų lygis, sumažėjęs nedarbas.
„Jei Petro brolis, dirbantis Didžiojoje Britanijoje, pernai atsiųsdavo po maždaug 100 svarų per mėnesį, šiemet jis atsiunčia 131 svarą“, - apie augančias emigrantų perlaidas sakė O.Bložienė.
2012 metų pabaigoje keturių asmenų šeima gaudama 3400 litų pajamų per mėnesį išleisdavo 3000 litų. Šiemet tokia pati šeima gaudavo 3600 litų per mėnesį pajamų, išleisdavo 3160 litų.
Kiti metai, anot O.Bložienės, bus palankus metas pirkti būstą. Mat jau galėtų pavykti sutaupyti 15 proc. norimo įsigyti būsto kainos, kurios reikalauja paskolas teikiantys bankai.
Tai džiugioji besibaigiančių metų pusė. Tačiau yra ir ją temdančių šešėlių.
Erzins skolos
Tai uždelstos skolos. Kreditų biuro „Creditreform“ duomenimis, pradelsti įsiskolinimai šių metų rugsėjo pabaigoje pasiekė 3,55 mlrd. litų, o tai 9 proc. daugiau nei prieš metus. Guodžia viena – 2012-aisiais uždelstų skolų augimo tempas buvo grėsmingesnis – 23 proc.
Dar viena bėda - ilgalaikiai bedarbiai. “Tie specialistai, kurių reikėjo iki krizės, yra vis dar nereikalingi. Juos permokyti nenaudinga“, - apie ilgalaikius bedarbius kalbėjo O.Bložienė.
Ji sakė, kad Lietuvoje mokesčių našta yra viena didžiausių ES, o tai neskatina darbo vietų kūrimo.
„Apie 50 proc. pajamų žmogus išleidžia mokesčiams, tarp jų ir akcizams“, - sakė O.Bložienė.
Jei Petras mestų rūkyti, tikėtina, kad kišenėje būtų keliais litais daugiau, net jei jis pasirinko III pensijų kaupimo variantą ir 1 proc. pajamų teks pervesti kaupimui. Šitaip kitų metų aktualijas iliustravo O.Bložienė.
Laukia iššūkiai
“Kitų metų iššūkis - gebėti išnaudoti gerėjančią ekonominę situaciją, tačiau nepamiršti kaupti rezervą, išmokti pasinaudoti kitais taupymo būdais, atsakyti į klausimą, kam taupau. Suvaldyti savo vartojimą“, - sakė O.Bložienė.
Ji priminė, kad kiti metai - kovos su maisto švaistymu metai: „Artėjant šventėms linkėčiau visiems apskaičiuoti, kad išmetamo maisto kiekis nebūtų per didelis“.
Šiuo metu vienas namų ūkis išmeta 33 kilogramus maisto per metus.
Reikės vartoti atsakingai
Kitų metų vienas didžiausių iššūkių bus atsakingas vartojimas. Ne vienam teks susidurti su išaugsiančiomis išlaidomis. Ypač tai pajus rūkaliai ir alkoholio mėgėjai. Padidėsiantis akcizas padidins vyno kainą 0,16 lito, stipresnių gėrimų – 0,11 lito už butelį. Rūkalai brangs apie 0,3 lito už pakelį.
Pasak O.Bložienės, mūsų finansinei elgsenai gali turėti įtakos ir politiniai veiksniai: tiek prezidento, tiek Europos Parlamento rinkimai ar sprendimas dėl euro įvedimo nuo 2015 metų. Tai gali padidinti visuomenės jautrumą gandams ir paveikti vartotojų pasitikėjimo rodiklį.
