Metų geroji naujiena. Nuo 2013 metų sausio 1 dienos iki 1000 litų padidinta minimali alga. Iš pradžių ekspertai nuogąstavo, jog tai gali padidinti nedarbą ir sukelti problemų darbdaviams, tačiau dėl padidėjusios minimalios algos didesnių rūpesčių nekilo. Apakinti sėkmės valdančiosios koalicijos nariai metų pabaigoje jau pažėrė pažadų minimalią algą pakelti iki 1500 litų.
Metų pažadas. Sausio pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, jog Lietuva prie euro zonos prisijungs 2015 metais. „Sutarėme, kad sieksim įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 metais prisijungti prie euro zonos“,- po pasitarimo su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku pranešė premjeras. Jeigu Lietuva nepridarys klaidų šį tikslą Lietuva turėtų pasiekti. Vienas svarbiausių Lietuvai Mastrichto kriterijus – infliacija - turėtų būti suvaldyta, nes nuo 2014 metų pradžios šalyje ne be Vyriausybės iniciatyvos pinga dujos ir elektra. Visgi, bent metus Lietuva bus vienintelė Baltijos šalis, neturinti euro, nes Latvija šią valiutą įsiveda jau nuo 2014 metų.
Metų paslaptis. Vyriausybė visus metus atkakliai atidėliojo atsakymą į klausimą, ar statys atominę elektrinę, ar ne. Nors apie tai buvo kalbama nuo sausio, atsakymo nėra iki šiol. Kaimyninės šalys, žadėjusios dalyvauti projekte, nutilo, arba pareiškė, jog palauks Lietuvos sprendimo ir projekto ekonominio pagrindimo. Šiuo metu mėginama „pagerinti“ projektą, o sprendimo belieka tikėtis kitąmet.
Metų projektas. Pradėta tiesti „Rail Baltica“ vėžė per Lietuvą. Gegužės 21 dieną darbai buvo oficialiai pradėti ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Mockavos (Lazdijų rajonas) geležinkelio stoties. Iki 2015 metų europinė vėžė nuo Lenkijos pasienio turėtų pasiekti Kauną. Iki Kauno viskas paprasta, o dėl antrojo darbų tapo vis dar verda ginčai ir diskusijos. Pirmiausia, dar nėra galutinai nuspręsta, ar vėžė Latvijos link drieksis per Šiaulius, ar per Panevėžį. Ekspertų ir Vyriausybės žvilgsniai vis dėlto labiau krypsta į Panevėžį. O štai dėl Vilniaus įtraukimo į šį projektą nepasitenkinimą reiškia estai. Lietuva nori, kad prie europinio geležinkelio būtų prijungta ir sostinė, tačiau estai mano, kad tai gali sužlugdyti visą projektą.
Metų skandalas. Nors arkliena yra pakankamai gurmanų vertinama mėsa, ir ją Lietuva netgi eksportuoja, Europoje dėl arklienos, o tiksliau - jautienos su arklienos priemaišomis, kilo didžiulis skandalas, palietęs net 21 šalį. Skandalas vasario pradžioje prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, kai prekybos centro parduodamuose mėsainių pusfabrikačiuose aptikta arklienos. Airija, Prancūzija, Lenkija, Švedija, Vokietija, Norvegija, Olandija ieškojo arklienos skandalo gijų. Lietuvoje arklienos aptikta latvių gamybos konservuose „Turistų pusryčiai“. Tarp Latvijos ir Lietuvos vos nekilo „arklienos karas“.
Metų bankrotas. Vasario 12 dieną Lietuvos bankas paskelbė, kad apriboja Ūkio banko veiklą ir skiria administratorių. Tai iš esmės reiškė banko, kurio pagrindinis akcininkas buvo Vladimiras Romanovas, žlugimą. Pasak centrinio banko, nustatyta, kad Ūkio banko turto grynoji vertė gali būti mažesnė, nei deklaruojama pateiktose ataskaitose, o bankas nevykdytų su kapitalu susijusių riziką ribojančių normatyvų. Banke buvo apie 3 milijardai litų indėlių. Jo turtą perėmė Šiaulių bankas. Tarsi įžanga šio banko žlugimui nuskambėjo dar sausį, kai Lietuvos bankas dėl pažeidimų uždarė Nacionalinę kredito uniją ir „Švyturio“ taupomąją kasą.
Metų gandas. Birželio viduryje Vakarų Lietuvoje kilo panika ir nutįso eilės prie vieno stabiliausių ir didžiausių šalies bankų „Swedbank“ skyrių. Pasklido gandas, kad šis bankas bankrutuoja. Informacija apie tai buvo skleidžiama SMS žinutėmis ir per socialinį tinklą „Facebook“. Daugybė žmonių skubėjo atsiimti pinigus, tuštino bankomatus. Bankas informacinę ataką atlaikė ir po kelių dienų panika atslūgo. Incidentą tyrę teisėsaugos pareigūnai rado gandų šaltinį, tačiau paaiškėjo, kad žinia paskleista nesiekiant pakenkti. Tyrimas nutrauktas.
Metų pirkėja. Vilniuje rugpjūčio viduryje atidarytas prekybos centras „Ikea“. Parduotuvės atidaryme dalyvavo ir su parduotuvės vadovu tradicinį rąstą pjovė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri tapo ir pirmąja naujos parduotuvės pirkėja.
Metų smūgis. Didžiausią smūgį šiemet patyrė šalies pienininkai, kai Rusija, nepateikusi aiškių motyvų, rugsėjį tiesiog užvėrė savo rinką lietuviškiems pieno produktams. Iš Rusijos pusės buvo girdėti tik buvusio „Rospotrebnadzor“ vadovo, vėliau padariusio karjerą, Genadijaus Oniščenkos priekaištai dėl prastos lietuviškų pieno produktų kokybės, nors įrodymų nepateikta. Į Rusiją vyko ir Lietuvos verslininkų delegacija, darbo ėmėsi vis dar įtakingas premjero patarėjas, buvęs ambasadorius Rusijos Federacijoje Antanas Vinkus. Lietuva įsileido Rusijos inspektorius, bet kol kas draudimas importuoti lietuviškus pieno produktus – neatšauktas. Tuo tarpu prekybos centruose Lietuvoje buvo galima įsigyti lietuviškų pieno gaminių su rusiškomis etiketėmis ir su nuolaidomis.
Metų skrydis. O vis dėlto ji skrenda. Birželio 30 dieną, 18 val. 34 min., iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto pirmajam skrydžiui pakilo bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvas. Brazilišku orlaiviu 76 vietų „Embraer 170“ Briuselį pasiekė 72 keleiviai. Belgijos sostinėje svečius pasveikino Briuselio oro uosto vadovas, atvykėlius nustebino didelis tortas ir daug šampano. Toks buvo pirmasis „Air Lituanica“ skrydis. Nors iki tol daugelis netikėjo, kad kompanija pakils, o Civilinės aviacijos administracija leidimą vykdyti veiklą kompanijai išdavė pirmojo skrydžio išvakarėse. Nors būta nesklandumų, atšauktų skrydžių, o partnerystė su „Estonian Air“ baigėsi abipusiais kaltinimais, „Air Lituanica“ lėktuvai skraido iki šiol.
