- Ministre, jau ne iš vieno politiko girdėjome, kad būtina bent jau pradėti kalbėti apie tai, jog reikia didinti minimalią algą, taip pat buvo pasiūlytos ir sumos iki 1500 litų. O Jūs šiandieną sudaužėte visas viltis. Nenorėjote šventiniu laikotarpiu palikti vilties, kad kitais metais bus bent jau diskusijos? - R.Šadžiaus paklausė laidos vedėja Daiva Žeimytė.
- Turime likti realistai. Tikrai kategoriškai nepasisakau prieš minimalios mėnesinės algos didinimą, mes neišvengiamai turėsime ją didinti, didėjant vidutiniam atlyginimui šalyje.
Finansų ministerijos prognozės rodo, kad tas didėjimas sieks artimiausius 3 metus, po 5 proc. kasmet. Be abejo pamažu turėsime didinti minimalią mėnesinę algą, bet 2014-ų metų biudžete to nenumatėme.
Minimalią algą moka ne tik verslas, bet ir viešasis sektorius. Jeigu norėtume didinti minimalią mėnesinę algą, turėtume numatyti lėšas ir viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms.
Tačiau mažiausias pajamas gaunantys žmonės gaus šiek tiek daugiau grynų pinigų, nes nuo sausio 1d. didėja neapmokestinamasis pajamų dydis. Minimalią algą 1000 litų gaunantis darbuotojas kitais metais gaus 21 litu daugiau.
- Ar neapmokestinamo pajamų dydžio padidinimas būtų tolygus, jeigu didėtų minimali alga?
- Tam tikras minimalios mėnesinės algos padidinimas taip pat galėtų duoti papildomus litus. Dar kartą sakau, kad minimalios algos negalima didinti neaugant vidutiniam darbo užmokesčiui. Kol kas vidutinis darbo užmokestis auga labai santūriai. Manau, kad jau dabar galime sakyti, kad vėliausiai nuo 2015 metų turėsime persvarstyti mėnesinės algos klausimą.
- Darbdavių organizacijos yra paskaičiavę, kad jeigu minimumas bus padidintas, tai 99 proc. verslo nukeliautų į šešėlį, o visi nekvalifikuoti darbuotojai būtų atleisti.
- Šiandien padidinus minimalią algą verslas susidurtų su tam tikrais sunkumais. 2013-ais metais minimali alga pakilo ženkliai – 150 litų, o tas padidinimas atitiko kainų ir žmonių pajamų augimą nuo 2008 metų.
- Ar Jums žinoma, kaip dalis verslo pasielgė, kai buvo padidinta minimali alga? Žmonės pradėjo dirbti pusę ar ketvirtį etato, nekvalifikuoti buvo atleisti.
- Tokių signalų esame gavę, bet statistiniai duomenys nerodo, kad Jūsų paminėti minimalios algos išvengimo būdai būtų masiniai.
- Jūs minėjot, kad didinant minimalią algą reiktų žiūrėti į vidutinį darbo užmokestį. Ar turite prognozes, kiek kitais metais turėtų didėti vidutinis darbo užmokestis?
- Finansų ministerija prognozuoja, jeigu išsipildys visos prielaidos, kad galėtų augti po 5 proc. kasmet.
- Jūs sakote, kad minimalios algos didinimas yra politikų spekuliacijos. Tokiu atveju spekuliuoja ir Jūsų koalicijos partneriai „darbiečiai". Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė pastaruoju metu labai daug kalbėjo, kad reikia ir su trišale taryba tartis, ir kalbėti apie kitus metus, o ne 2015-uosius ar 2016-uosius.
- Sprendimas dėl minimalios mėnesinės algos konkretaus dydžio nustatymo nėra valstybės vienašališkai priimamas sprendimas. Be abejo, reikia derinti ir su trišale taryba.
- Kokia yra šitos Vyriausybės nuomonė dėl minimalios algos augimo?
- Minimali alga turės augti.
- O su koalicijos partneriais suderinsite?
- Be abejo. 2013 metų minimalios algos padidinimas buvo suderintas ir įrašytas į Vyriausybės programą. Lygiai taip pat, derindami su koalicija, partneriais, mes priiminėsime sprendimus ir ateityje. O Vyriausybės pozicija derina visų koalicijos partijų pasiūlymus. Tikrai šis klausimas bus svarstomas, niekas MMA nesiruošia įšaldyti.
- Jūs kalbate apie tolesnę perspektyvą. Seimo pirmininkė, atstovaujanti Jūsų koalicijos partneriams, kalba apie 2014-us metus, kada diskusijas reikia pradėti iš esmės, nes tai, kaip ji sako, yra gyvybiškai būtina.
- Iš esmės diskusija ir prasidėjo.
- „Darbiečių" programoje yra parašyta, kad minimalią algą reikia padidinti iki 1509 litų. Ar apskritai yra galimybė kalbėti apie tokią sumą artimiausioje perspektyvoje?
- Kažkurioje perspektyvoje ir apie tokią sumą galima kalbėti. Kai formavosi koalicija, iš visų koalicijos partnerių rinkiminių programų buvo suformuota vieninga Vyriausybės programa, kuriai pritarė Seimas.
- Seimo pirmininkė, kalbėdama apie tam tikrus tikslus, tikriausiai kalba apie partijos programą.
- Greičiausiai. Ir ji turi tą teisę.
- Jūs, kaip koalicijos partneriai, turbūt irgi turėtumėte atsižvelgti.
- Vyriausybės programa didžiule balsų dauguma buvo patvirtinta Seime ir Vyriausybė privalo vykdyti būtent šitą programą. Niekas nenusišalina nuo minimalios algos didinimo, bet tai nėra paprastas veiksmas. Yra gavėjai, bet yra ir mokėtojai.
- Jūsų manymu tai yra per sunku biudžetui?
- Šiuo metu per sunku. Akivaizdu, kad minimali alga turi būti didinama palaipsniui, suderinant su bendru šalyje egzistuojančiu atlyginimo už darbą lygiu. Vidutinis užmokestis šalyje nėra labai didelis. Jeigu dar pasižiūrėsite, kaip jis skiriasi regionuose.
- Turbūt yra normalu, kad yra atotrūkis tarp algos sostinėje ir kitur.
- Taip, tai natūraliu būdu susidėlioję skirtumai.
- Ministre, Seimo pirmininkė siūlė sudaryti turnyro lentelę, pagal kurią skirtingų sektorių darbuotojai uždirbtų skirtingą minimalią mėnesinę algą. Ką Jūs manot apie tai?
- Aš prieštaraučiau tokiam pasiūlymui. Lietuva nėra tokia didelė valstybė, kad būtų galima diferencijuoti minimalią algą. Algos diferencijavimo klausimas periodiškai yra svarstomas, kiek aš save prisimenu. Vis susiduriama su tuo, kad jeigu nustatytume nelygias sąlygas skirtingiems žmonėms, mums reiktų paaiškinti, kodėl vienas gali gauti mažesnę algą, negu kitas.
- Bet įstatymai to nedraudžia?
- Įstatymai to nedraudžia, bet specialistai priėjo išvadas, kad Lietuvoje tai nėra racionalu.
- Pakalbėkime apie siekį 2015-ais metais įsivesti eurą. Šiandien galit garantuoti, jog Lietuvoje nuo 2015-ų sausio 1d. Lietuvoje pradės cirkuliuoti euras?
- Tokių garantijų niekas nedalina, aš taip pat. Sąlygos yra susidariusios. Labai daug kas priklauso nuo to, kaip gyvensime, tvarkysimės ekonomiką.
- Euras yra tikslas ar priemonė, be kurios mūsų ekonomika nesiplėstų?
- Euras yra priemonė. Šiandien akivaizdu, kad įsivesti eurą yra būtina sąlyga sėkmingai Lietuvos ekonomikos plėtrai ateityje.
- Latvija jau tuoj įsiveda eurą. Nepavydu?
- Truputėlį pavydu. Kai kurie specialistai tvirtina, kad eurą reikia įsivesti laiku. Lietuvai dabar sėkmingas laikotarpis, sąlygos pakankamai geros.
- Prieš eurą mūru stoja partija „Tvarka ir teisingumas“.
- Tikrai nestoja mūru, pasiklausykit įdėmiai.
- Jie siūlo rinkti parašus dėl referendumo.
- Jūs tai traktuojate kaip kategorišką prieštaravimą eurui? Ne. Bendras rūpestis yra dėl to, kad nauja valiuta ateitų tvarkingai, žmonės būtų informuoti, nesukelti sumaišties. Tai visų mūsų tikslas. Aš referendumui nepritariu. Visuomenė bus informuota, pinigai sąžiningai bus pakeisti.
- Nebus apvalinamos kainos? Latvijoje iš vietinės spaudos galima sužinoti, kad taip įvyko.
- Tai, kad sužinojote iš vietinės spaudos rodo, jog Latvija susikūrė rimtą kontrolės sistemą. Mums reikia pasimokyti . Mes taip pat turėsime labai rimtą kontrolės sistemą. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba koordinuos visą veiklą, visos kitos valstybinės kontroliuojančios tarnybos tikrins, žiūrės ar viskas vyks sąžiningai. Manau, kad stambaus sukčiavimo kainomis neįvyks.
- Kaip vadinate „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso siūlymą pasiskolinti 1 mlrd. litų, padidinti biudžeto deficitą, padidinti algas, grąžinti nurėžtas pensijas? Toks siūlymas absoliučiai kertasi su fiskaline drausme.
- Jūs teisi, kertasi. Yra viena labai reali bausmė, skiriama pažeidžiantiems fiskalinę bausmę. Jiems smarkiai sukyla skolinimosi kaštai, palūkanos. Tas algų padidinimas būtų menkutis, kadangi didžiąją dalį tektų atiduoti užsienio bankams, kaip palūkanas.
- Ar tai, ką Jūs kalbate, yra pakankamas argumentas tiems pensininkams, kuriems nerūpi nei euras, nei fiskalinė drausmė, o rūpi tik tai, kaip pavalgyti ir iš ko?
- Be abejo, tie žmonės, kurie gauna pensijas, jas turi gauti laiku. Dabar jos mokamos iki krizinio lygio. Atlyginimai viešajame sektoriuje nė vienam darbuotojui nepasiekė iki krizinio lygio.
- Finansų sveikata Seimo nariai ir valstybės tarnautojai tikrai pasirūpino, padidindami atlyginimus pagal Konstitucinio Teismo sprendimą.
- Tai yra klajojantis mitas, kad Seimo nariai atsistatė iki krizinius atlyginimus. To tikrai neįvyko. Tai, ką suplanavome biudžete, buvo tik tų pažeidimų, kuriuos nustatė Konstitucinis Teismas, pašalinimas.
- Būtų nenormalu, jeigu atstatytų ir iki krizinius atlyginimus.
- Be abejo. Mes paprasčiausiai neturime tam finansinių galimybių.
- Nemanote, kad Konstitucinio Teismo sprendimą buvo galima įgyvendinti palaipsniui?
- Ne. Politikai taip pat pasirūpino, kad visuomenės pyktis būtų sukeltas. Dažnam žiūrovai atrodo, kad vien Seimo nariai ir teisėjai atsistatė koeficientus. Dalinis grąžinimas palietė labai daug žmonių. Mes neturėjome kito kelio, negalėjome to išdėlioti laike, nes Konstitucinis Teismas parašė, kad tai turi būti padaryta nuo spalio 1d.
- Ar kitų metų biudžetą galėtumėte pavadinti socialiai jautriu?
- Kalbėdamas apie biudžetą nemėgstu epitetų, nes neatspindi visos biudžeto esmės. Aš matau ir ekonomikos skatinimą, Europos lėšų įsisavinimą, paramą ekonomikai. Visų klausimų negalėjome išspręsti, bet tas biudžetas telpa į fiskalinės drausmės rėmus. Artėjame prie tos būsenos, kai gyvensime pagal savo pajamas. Žingsniai į priekį yra daromi.
- Pastaraisiais metais pripratome prie sukrėtimų, kurie gyvenimus paliečia per finansinę pusę. Ar kitais metais galime tikėtis kokių nors veiksmų, kurie apvers viską aukštyn kojom?
- Manau, kad šita Vyriausybė tokių veiksmų niekam neleis atlikti ir pati neatlikinės. Eisim nuosekliai į priekį, pokyčiai bus tinkamai aptarti. Tikiuosi, kad 2015-ųjų sausio mėnesį pradėsime su naujais mūsų lietuviškais pinigais – euru, ant kurių monetų antros pusės – lietuviškas Vytis.
