Jei ne kelios didelės įmonės, Lietuvos ekonomika šiais metais būtų augusi tiek pat, kiek ir pernai. Tačiau tenka susitaikyti su tuo, kas yra, ir pamiršti rožines svajones, kurias viešai skelbė kai kurie ekspertai.
Kiek šiais metais augo bendrasis vidaus produktas (BVP), paaiškės sausį. Bet jau šiandien aišku, kas gali matuotis geriausių 2013-ųjų orakulų karūnas.
Buvo ir staigmenų
Labiausiai optimizmu šiais metais tryško „Swedbank“ analitikai, Lietuvai prognozavę 4 proc. BVP augimą.
Tačiau dabar beveik akivaizdu, kad ši riba nebus pasiekta.
Paprastai daugiausia informacijos turinti ir tiksliausiai prognozuojanti Finansų ministerija jau sumažino BVP metų augimo prognozę nuo 3,5 iki 3,2 proc.
„Prasti chemijos pramonės rezultatai ir mažesnis naftos produktų eksportas lėmė kuklesnį augimą“, – „Lietuvos rytui“ pripažino vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Atsargiausiai metus prognozavę DNB banko spėjikai iš pradžių tikėjosi tik 2 proc. augimo, tačiau vėliau prognozę padidino iki 2,5 proc.
„Nors vidaus vartojimas ir augo, jis negalėjo kompensuoti praradimų Rusijoje“, – paaiškino DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Atsargiai šių metų augimą vertino ir SEB bankas, ir Lietuvos bankas – 2,8 proc. Prognozes kelis kartus keitė Finansų ministerija. Pavasarį jos orakulai tikėjosi 3, rudenį – 3,7 proc., o dabar – jau tik 3,2 proc.
Chemijos pramonei sunkiau
Kad dvi ar trys didelės Lietuvos įmonės sujaukia prognozuotojų kortas, yra pasitaikę jau ne kartą.
Šiais metais ūkis augo lėčiau, nei prognozuota, nes chemijos įmonės iš dalies pralaimėjo konkurencinę kovą su Azijos gamintojais.
„Ypač tai buvo akivaizdu antrąjį ketvirtį, kai eksportas buvo trečdaliu mažesnis nei pernai“, – aiškino N.Mačiulis. Tai parodo, kokią reikšmę visai ekonomikai tebeturi šalies trąšų gamintojai.
Ketvirtadalis pramonės rezultatų paprastai tenka bendrovei „Orlen Lietuva“. Ji šiemet irgi šiek tiek nuvylė, nes naftos produktų eksportas buvo mažesnis.
„Net nežinia, kokios to priežastys. Iš esmės jei dvi ar trys įmonės būtų pasiekusios geresnių rezultatų, šalies ekonomikos augimas šiais metais būtų siekęs 6 procentus“, – įsitikinęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.
Daugiau tikėtasi ir iš žemės ūkio. Nors šįmetis derlius buvo neblogas, praėjusių metų rezultatai nepakartoti: pernai ir javai derėjo geriau, ir jų kainos buvo didesnės.
Nerimas – ir dėl euro zonos
Pesimistiškiausią prognozę pateikusio DNB banko vyriausioji ekonomistė J.Rojaka sakė, kad tapti didesniems optimistams neleido Rusijos ekonomikos bėdos. Jos pradėjo ryškėti praėjusių metų viduryje.
Kone nulinis vartojimo augimas euro zonoje irgi neleidžia trykšti optimizmu kalbant apie Lietuvos eksportą.
„Tai, kad ten neauga vartojimas, veikia mūsų eksportuotojus, kurie tebėra ekonomikos variklis“, – sakė J.Rojaka.
Bankų ekspertai tikino, kad tiksliai prognozuoti Lietuvos ūkio augimą nelengva.
„Iškyla naujos pramonės šakos, jos keičiasi, kaip ir jų finansinis stabilumas. Vienais metais įmonės skolinasi, kitais – ne. Todėl prognozės su vieno procento paklaida, matyt, ir toliau išliks“, – neslėpė N.Mačiulis.
Kitų metų BVP augimo prognozės kol kas nekeičiamos. Manoma, kad kitąmet šalies ūkis augs daugiau nei šįmet.
Tiksliai nuspėti vis dar sunku
Bankų analitikai sutinka, kad arčiausiai tiesos yra Finansų ministerijos prognozuotojai. Beje, jie tiksliai nuspėjo BVP augimą ir ankstesniais metais.
„Ekonominiu požiūriu esame neblogai įsibėgėję. Tiesa, pamatę trečiojo ketvirčio rezultatus, šių metų BVP augimo prognozes sumažinome 0,5 proc. punkto – iki 3,2 proc. Bet nekeitėme kitų metų prognozių“, – apibendrindamas 2013 metų rezultatus vakar kalbėjo finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pasak jo, vidaus vartojimo didėjimas ir augantys atlyginimai lemia Lietuvos ekonomikos plėtrą.
