– Ar Lietuva, vėliau nei Latvija ir Estija įsivesdama eurą, jau vien per šiuos metus nepraras daug užsienio investicijų? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo finansų ministro R.Šadžiaus.
– Įsivesdami eurą tik metais vėliau nei latviai, žalos dar nepatirtume, nes investicijos planuojamos gerokai ilgesniais laikotarpiais. Tačiau į euro zoną mums reikia įsitraukti nuo 2015 metų.
Jeigu staiga pradėtume blaškytis ir sukeltume grėsmę, kad mums nepavyks to padaryti, be abejo, nukentėtume likę vienintele euro neįsivedusia Baltijos šalimi.
Investuotojai neišvengiamai atsižvelgtų į papildomą riziką ir svarstytų, ar verta jiems investuoti Lietuvoje.
Taigi mums dabar tiesiog būtina įsivesti eurą.
– Dar neseniai kai kurie ekonomistai kalbėjo, kad Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2015 metais vertina 50 procentų. Kaip manote jūs?
– Nenoriu žaisti šio procentų žaidimo. Lietuvos galimybės įsivesti eurą labai geros, bet dar turime atlikti namų darbų. Kol kas tvirtai einame keliu, vedančiu į euro zoną.
– Kokių politinių ar ekonominių kliūčių gali kilti einant šiuo keliu?
– Sakyčiau, politinė grėsmė kiek didesnė nei ekonominė. Lietuvai reikia priimti euro įvedimo įstatymą ir kelių teisės aktų pataisas. Tai bus tarsi lakmuso popierėlis, rodantis, ar tikrai norime euro.
Pavojų kelia ir politinis spaudimas priimti ekonomiškai nepagrįstus sprendimus. Bet esu įsitikinęs, kad Vyriausybė nepasiduos visokiems vėjavaikiškiems siūlymams prisiskolinti daug pinigų ir greitai juos išdalyti įvairioms socialinėms grupėms.
Mūsų Vyriausybė dirba jau daugiau nei metus ir įrodė, kad drauge su Seimo dauguma sugeba griežtai laikytis fiskalinės drausmės.
– Visose eurą įsivedusiose šalyse buvo girdėti žmonių nusiskundimų, kad dėl to išaugo kainos. Ko Lietuvos valdžia, galbūt ir pasimokiusi iš Latvijos, galėtų griebtis, kad taip neatsitiktų?
– Iš tiesų, mokomės ne tik iš latvių, bet ir iš estų, kurie eurą įsivedė dar 2011 metais. Didžiulės patirties, kaip sklandžiai pereiti nuo nacionalinės prie europinės valiutos, yra sukaupusi ir Europos Komisija.
Kainų apvalinimo problema gerai žinoma. Parengta priešnuodžių, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. Be abejo, neįmanoma visiškai išvengti, kad kainos nebūtų apvalinamos didėjimo kryptimi.
Paprastai tai labiau pastebima nustatant vadinamąsias gatvės kainas – turguose, kioskuose. Kartais kiek pabrangsta kavos puodelis, spauda, kirpyklų paslaugos. Ir dabar pamažu „apvalinant“ šios kainos didinamos. Menka tikimybė, kad taip neatsitiks ir mums įsivedant eurą.
Tačiau toks kioskų kainų „apvalinimas“, kaip rodo ne vienos eurą įsivedusios šalies patirtis, infliaciją kilsteli tik 0,2–0,3 procento.
– Bet net ir Vokietijoje buvo girdėti aimanų, kad dėl euro labai smarkiai išaugo kainos. Kodėl taip skiriasi statistika ir žmonių nuomonė?
– Turi įtakos ir psichologija. Kai brangsta kasdienės smulkmenos, žmonėms labai rėžia akis. Tai gali būti labiau pastebima nei, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų kainos, kurios sudaro daug didesnę šeimos biudžeto dalį ir lieka nepakitusios.
Kita vertus, tarkime, Vokietija eurą įsivedė dar 2002 metais. Per tą laiką kainos iš tiesų gerokai išaugo. Tik ar jos būtų mažesnės, jei vokiečiai tebeturėtų markę? Tuo galima labai abejoti. Juk 2–3 proc. infliacija laikoma normalia ir net naudinga, nes skatina ūkio plėtrą.
Kainų konvertavimo tikslumą Lietuvoje koordinuos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri tikrins ne tik kitų rinką prižiūrinčių valstybės įstaigų darbą, bet ir verslo asociacijų veiklą. Vien viešumas pristabdo verslo pagundas didinti kainas jas apvalinant.
Galėsime pasimokyti ir iš Latvijos, nes ten šis priežiūros mechanizmas veikia efektyviai.
– Galbūt įvedus eurą, kai uždarbio mūsų šalyje ir užsienyje skirtumai taps dar akivaizdesni, Lietuvoje greičiau kils algos?
– Euro įvedimas Estijoje sukėlė ekonomikos, kuri 2011 metais išaugo net 8 procentais, bumą. Manau, panašiai bus ir Latvijoje, ir Lietuvoje. O kai realiai kyla ūkis, galima tikėtis ir algų, pensijų didėjimo.
Bet fiskalinės drausmės ir toliau turėsime griežtai laikytis, nes tai vaistas nuo įvairių burbulų, garantuojantis normalią ekonomikos plėtrą.
