Laiške Seimo pirmininkei, kurį ekonomistas paviešino savo „Facebook“ profilyje, N.Mačiulis rašo:
Labas rytas, gerb. Seimo pirmininke,
Kaip ir visa Lietuva, su dideliu susidomėjimu stebiu jūsų naujametinę odisėją link 1509 litų minimalios algos. Aš žinau, kaip galima pasiekti šį tikslą nesupriešinant visuomenės, nepadidinant nedarbo lygio ir neišbalansuojant Lietuvos ekonomikos.
Skaičius „1509“ nėra ištrauktas iš ten, kur yra trąšos, bet nėra šviesos.
Ekonomistai (ne tik Lietuvos) sutaria, kad minimalus atlyginimas, viršijęs 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, pradeda slopinti darbo vietų kūrimą ir turi kitų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių.
Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2305 litai. Pusė šio atlyginimo yra 1152 litai. Darbdavys, mokėdamas ši atlyginimą dar turi sumokėti įmokas „Sodrai“ ir į garantinį fondą, siekiančias 31 proc.
Taigi, darbdavio, mokančio 1152 litų atlyginimą, darbo vietos kaštai yra... 1509 litai (=1152×1,31).
Jūsų partijos buhalteriai viską suskaičiavo neįtikėtinai tiksliai, tik neinformavo jūsų. Sutvarkykite įstatymus taip, kad bruto darbo užmokestis apimtų visus mokesčius ir socialines įmokas - darbuotojas tiksliau žinos, kiek darbdavys jam moka, bus labiau motyvuotas mokėti socialinio draudimo įmokas, o jūs įvykdysite rinkiminį pažadą. Win-win-win.
Sėkmės ir gerų metų! Nerijus“
N.Mačiulis sako, kad paklausęs antradienio diskusijos televizijoje, rytinės radijo laidos, kuriose dalyvavo L.Graužinienė, suprato, kad Seimo pirmininkei trūksta argumentų, iš kur atsiradęs skaičius – 1509 litai.
„Tiksliai nežinau, tačiau mano skaičiavimai rodo ir esu beveik įsitikinęs, kad rengdama rinkiminę programą Darbo partija prie šio skaičiaus priėjo į atlyginimą įtraukdama visas darbo sąnaudas, kurių darbuotojas nemato“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Jis aiškino, kad dabar mokant bruto darbo užmokestį darbdavys papildomai moka 31 proc., tačiau tai nenurodyta darbo sutartyje, o ir darbuotojas paprastai šito nežino.
Ekonomisto manymu, bruto darbo užmokestyje parodyti tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokamus mokesčius – normalus būdas sutvarkyti darbo įstatymus.
„Jei esu teisus, iš kur atsiradusi 1509 litų suma, tuomet galima teigti, kad šis skaičius nėra visiškai neteisingas. Gal partijos viduje nebuvo geros komunikacijos, iš kur jis atsiradęs, todėl ir nepavyksta apie tai tinkamai kalbėti viešumoje“, - lrytas.lt teigė N.Mačiulis.
Jam ir anksčiau buvo įdomu, kaip galima taip tiksliai suskaičiuoti 1509 litų sumą.
Anot ekonomisto, vienintelis apčiuopiamas rodiklis, nuo kurio galima atsispirti skaičiuojant minimalią mėnesinę algą – vidutinis darbo užmokestis.
„Jei aš teisus ir Darbo partija, kalbėdama apie 1509 litus, turi omenyje, jog tai yra pusės dabartinio vidutinio darbo užmokesčio darbo sąnaudos, tai būtų daug normalesnis pasiūlymas, nei tas, apie kurį kalbama dabar. Tokiu atveju, jei kitais metais būtų įtvirtinta 1150 litų minimali mėnesinė alga, Lietuvos ekonomikai tai nebūtų tragedija“, - aiškino N.Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigė, kad šis jo laiškas Seimo vadovei – pirmasis, tačiau bendrai, išgirdęs menkai apgalvotą Seimo narių siūlymą, išsako savo kaip piliečio nuomonę ir argumentus.
