Nors Lietuva yra viena iš augimo lyderių Europos Sąjungoje, vien tik vidaus rinkos neužteks augimui palaikyti, todėl ir šiais metais išliks priklausomybė ne tik nuo Europos ar Rusijos, tačiau ir nuo tolimųjų šalių.
Spartesnio augimo teks palaukti
Įmonių savininkų ir vadovų apklausa atskleidžia, jog saugios dėl ateities jaučiasi mažiau nei trečdalis bendrovių, kitos – itin atidžiai stebi aplinką ir pokyčius joje.
Lietuvos verslininkų nuotaikos visoje šalyje yra panašios, taip pat ryškių skirtumų nėra ir lyginant įmones pagal veiklos sritį, metinę apyvartą ar darbuotojų skaičių.
Vis dėlto Vilniaus apskrityje šiek tiek daugiau optimistiškai žvelgiančių verslininkų nei kitur – tai iš dalies susiję su tuo, jog Vilniaus apskrityje steigiama daugiausiai įmonių, čia sukuriama didžioji dalis šalies bendrojo vidaus produkto, taip pat sulaukiama daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų.
Lietuva pagal ekonomikos augimo tempus yra viena iš augimo lyderių Europos Sąjungoje. Toliau šalies ekonomikai augant, pamažu traukiasi įmonių sąstingis, aplinka investuoti taip pat palyginus palanki. Vis dėlto išlieka tam tikra įtampa dėl biudžeto deficito rodiklio euro įsivedimo kontekste.
„Danske Bank“ prognozuoja, jog investicijos šiais metais didės apie 11 proc., tačiau spartesnio augimo galima tikėtis tik 2015 m.
Svarbu pastebėti, jog Lietuvos augimą praėjusiais metais daugiausiai lėmė itin spartėjusi vidaus paklausa, o ypač – privatus vartojimas.
Verslininkai linkę manyti, jog daugiausiai įtakos jų veiklai turi ekonominė situacija Lietuvoje (45 proc.), tačiau svarbios ir užsienio rinkos, su kuriomis bendradarbiaujama (11 proc.). Be to, Lietuvos ekonomikai vidaus rinkos nepakaks veržlaus augimo palaikymui – šalis yra priklausoma tiek nuo euro zonos, tiek nuo Rusijos, taip pat įtakos turi ir tolimos šalys.
Euro zonos šalys turės viena kitą palaikyti
Visoje Europoje pernai buvo jaučiamos per ilgai užsitęsusios recesijos pasekmės. Pavyzdžiui, Vokietija, būdama stipriausia euro zonos ekonomika, nepajėgia viena išlaikyti veržlaus augimo tempo, kol kitos euro zonos šalys, pagrindinės šalies eksporto partnerės, vis dar neranda tvaraus atsigavimo kelio.
Vis dėlto antrąjį praėjusių metų ketvirtį Europos ekonomika pradėjo rodyti teigiamų ženklų. Europos Komisijos paskelbtos prognozės patvirtina ir „Danske Bank“ ekonomistų lūkesčius, kad euro zona yra atsigavimo kelyje.
Įgyvendintos struktūrinės reformos atvėrė kelią spartesniam vidaus paklausos atsigavimui. Iš vienos pusės, euro zonos perspektyvas teigiamai kreipia planai, jog jau šiemet prie jos prisijungė Latvija, o 2015 m. – ir Lietuva.
Kita vertus, Lietuvos verslui tiek Latvijos, tiek pačios Lietuvos prisijungimas prie euro zonos yra svarbus įvykis, kuriam reikia atitinkamai pasiruošti.
Be to, vertinant globalias tendencijas, sparčiausiai augančių ekonomikų, pavyzdžiui, Kinija, Indija, Brazilija, augimo apsukos lėtėja, todėl ir euro zonos atsigavimas bus laipsniškas.
Didžiausios rizikos dėl Rusijos – politinės
Vertinant kito mums svarbaus Rytų regiono perspektyvas, taip pat perdėto optimizmo nematyti. Praėjusiais metais sparčiai augusi Rusijos ekonomika mažina apsukas, tiesa, globalus pasaulio ūkio atsigavimas, palaikydamas aukštas žaliavų kainas, turės teigiamos įtakos ir Rusijos ekonomikai.
Kita vertus, Rusija turi vidinio potencialo paremti savo ekonomiką – ji yra sukaupusi nemenkus užsienio rezervus, gali suintensyvinti struktūrines reformas.
Be to, realaus darbo užmokesčio augimas, mažas nedaro lygis ir atsigaunantis kreditavimas palaikys spartų privataus vartojimo augimą. Vis dėlto be iššūkių Rusijos ekonomikoje, Lietuvos verslininkams realiu rizikos veiksniu išlieka ir politinis neapibrėžtumas.
* * *
G.Gečiauskienė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
