Pavyzdžiui, bendrovės „Finasta Asset Management“ Racionalios rizikos rizikingiausias akcijų pensijų fondas nuo veiklos pradžios 2004-aisiais, taigi per 10 metų, jo dalyvių lėšų vertę išaugino 73 proc.
Tačiau tie, kurie į šį fondą investavo prieš šešerius metus, taigi prieš pat krizę, šiuo metu graužiasi nagus – jie prarado daugiau nei 40 proc. vertės. Bet pernai šis fondas vėl buvo vienas pelningiausių – atnešė 9,87 proc. grąžą, kai visų bendrai fondų vidutinė grąža pernai buvo 4,28 proc. Sakysite mažai? Tai - dukart daugiau nei infliacija.
Fondai dirbo pelningai
Bendra fondų vertė pernai išaugo beveik 151 mln. litų.
2013 gruodžio 31 dieną Lietuvos pensijų fondų dalyviai savo sąskaitose turėjo 5,43 mlrd. litų vertės turtą, t.y. 625 mln. litų didesnį nei prieš metus. Valstybė į pensijų fondų dalyvių sąskaitas pervedė apie 500 mln. litų įmokų.
Praėjusių metų pensijų fondų rekordininku galima laikyti bendrovės „MP Pension Funds Baltic“ fondą MP Extremo II, kuris viską investuoja į akcijas - 11 proc. grąža yra solidi. Vienas populiariausių ir konservatyviausių fondų Lietuvoje SEB pensija I per metus smuktelėjo 0,09 proc.
Liežuvis neapsiverčia to vadinti nuopoliu, nes konservatyvūs fondai didele grąža ir neišsiskiria, tačiau jų dalyviai beveik niekuo ir nerizikuoja. Visgi, pernai rizika pasiteisino – visi kiti fondai uždirbo nuo 0,34 iki 11 proc. grąžą.
Pačių rizikingiausių fondų dalyviai vidutiniškai gavo 9,38 grąžą pernai. Juos yra pasirinkę apie 8 proc. pensijų reformos dalyvių. Tačiau jie neturėtų nustebti, pavyzdžiui, jeigu šiais metais patirs nuostolių, o gal išaugs dar daugiau.
Krizė nurėžė pelnus
Beje vertinant visą veiklos laikotarpį rizikingiausi fondai nėra patys pelningiausi. Krizė nupūtė didelę dalį jų grąžos. Nuo veiklos pradžios 2004-aisiais daugiausiai – 83 proc. uždirbo Danske pensija 100 fondas.
Visgi, absoliutus visų fondų rekordininkas yra Finasta Augančio pajamingumo fondas, nuo 2004 metų jo dalyvių turtą padvigubinęs – jo grąža siekė 111 proc.
Ir jis yra gana nedidelės rizikos Mažosios akcijų dalies pensijų fondų grupėje. Pernai šios grupės fondų vidutinė grąža siekė 3,37 proc.
Visgi daugiausiai šalies gyventojų yra pasirinkę balansą – saikinga rizika už saikingą pelną. Du didžiausi fondai – SEB pensija II valdantis jau 1,1 milijardą litų, penktadalį visų fonduose sukauptų lėšų ir „Swedbank“ pensija 3, sukaupęs 773 milijonus litų yra vidutinės rizikos Vidutinės akcijų dalies fondų grupėje. Pirmojo grąža 3,6, antrojo – 3,8 proc. Šiek tiek mažesnė už vidurkį.
Geriausiai iš populiariausių fondų sekėsi bendrovės „Aviva Lietuva“ fondui Aviva Europensija ekstra, uždirbusiam solidžius 9,76 proc. Visgi nuo 2006 metų veikiančio fondo viso laikotarpio pelnas yra vienas mažiausių – 27 proc.
Šiek tiek mažiau pernai uždirbo DNB pensija 3 fondas – 6,7 proc. Bet šį vidutinės rizikos fondą nuo jo veiklos pradžios 2004 metais pasirinkę gyventojai jau skaičiuoja 57 proc. gražą.
Visų pensijų fondų rezultatus galite pasižiūrėti Lietuvos banko svetainėje.
Gyventojai jau pasirinko
Pensijų fondų valdytojai mano, kad didžioji šiuo metu dirbančių žmonių jau yra apsisprendę ir pasirinkę, kaip kaupti pensiją – likti „Sodroje“ ar rinktis privačius pensijų fondus.
2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei, pranešė ELTA. 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą, 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka. Daugiau kaip trečdalis milijono, 352,5 tūkstančių, kaupiančiųjų savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių, kurie iki šiol nekaupė.
Tikimasi, kad nuo šių metų pensijų kaupimą įsilies 30 – 40 tūkst. gyventojų – tų, kurie tik šiemet pradės dirbti ir pradės naudotis socialiniu draudimu.
„Pernai vykusi pensijų kaupimo sistemos reforma buvo didelis sukrėtimas ir iššūkis tiek pensijų fondų dalyviams, tiek pensijų kaupimo bendrovėms, todėl sistemai gyvybiškai reikia kuo didesnio stabilumo. Dabar turime tęsti tai, kas pradėta, užtikrinti efektyvų sistemos funkcionavimą ir vengti bet kokių reikšmingesnių permainų“, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Jis pripažino, kad dauguma pensijų reformos dalyvių nėra įsigilinę į finansinius terminus ir investavimą ir dažniausiai pasikliauna konsultantų patarimais. Dauguma jų renkasi viduriuką – fondus, kurie pusę lėšų investuoja į rizikingas akcijas, o kitą pusę – į valstybių vertybinius popierius.
Jauniems siūlo surizikuoti
„Du tris kartus didesnė nei infliacija metinė fondo grąža yra gerai. Aišku, jeigu žmogus išmano, ką daro, jis gali investuoti į rizikingas išvestines priemones, tačiau tikimybė, kad praras investuotą turtą irgi didelė, tačiau taip jam geriau elgtis su savo pinigais.
Pensijų fondų veiklą griežtai kontroliuoja Lietuvos bankas“, - sakė Š.Ruzgys.
Jis teigia, kad jaunesni žmonės turėtų rinktis rizikingesnius fondus, nes ilgu laikotarpiu jų grąža yra didesnė. O artėjant pensijai vertėtų pasirinkti konservatyvesnį investavimą.
Taisyklė yra aiški, kuo didesnės grąžos nori žmogus, tuo daugiau jis rizikuoja.
„Nelabai yra prasmės visam gyvenimui pasirinkti konservatyvų fondą, nes jo grąža dažnai net nepadengia infliacijos. O priimtina rizika kiekvienam žmogui yra skirtinga.
Renkantis fondą reikėtų paanalizuoti fondų strategiją. Pavyzdžiui, pažiūrėti, kokie rezultatai buvo lūžio metais – per piką ir per nuopolį. Jeigu piko metu fondas smarkiai augo, o per krizę akcijos smuko labai žemai – jis valdomas rizikingai.
Kitas net tos pačios rizikos grupės fondas gali būti nuosaikesnis – jis gali mažiau uždirbti, bet per krizę mažiau ir praras. Dauguma žmonių visgi nepakankamai išmano apie investavimą, jiems apie fondo strategiją turėtų daugiau papasakoti konsultantai“ - aiškino Š.Ruzgys.
Ir nepamirškite - fondų rezultatai praeityje negarantuoja tokių pačių ar panašių rezultatų ateityje.
