Paprasto piliečio įtaka svarbiems nacionaliniams sprendimams Lietuvoje tesudaro 23,5 balo (100 balų skalėje). Vokietijoje šis rodiklis siekia 26,8, Vengrijoje – 14,1 balo. Tokį elito įtakos pasiskirstymą parodė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės Irminos Matonytės ir ISM vizituojančio lektoriaus Vaido Morkevičiaus tyrimas. Keturių segmentų elito atstovai buvo apklausiami ir ES mastu. Tyrimas vyko 17 šalių. Lietuvoje elito atstovai buvo apklausiami 2004-2012 metais.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje didžiausią įtaką turi patyrę politikai (63,1), antroji – žiniasklaida (58,7), treti – didžiausių darbdavių organizacijų vadovai (57,2). O profesinių sąjungų lyderiai atsiriekia kur kas menkesnį įtakos pyrago gabalą (43,3).
Pasak profesorės I.Matonytės, profesinių sąjungų elitas silpnas. Mūsų šalyje neskiriamas deramas dėmesys socialinės apsaugos ir socialinio teisingumo principams.
Apklausa parodė, kad Lietuvos ekonominis elitas 2007-aisiais labai palaikė ekonomikos augimo skatinimą. Žiniasklaida iki šiol išlieka stipriausiu tokio augimo idėjų skleidėju, taip pat kaip ir britų, slovakų ir čekų žiniasklaidos elitas.
„Lietuvoje sau didžiausią įtaką prisiskiria Seimo nariai, turintys patirties Vyriausybėje ar svarbiame parlamento komitete. Parlamentarai Lietuvoje savo galią vertina aukščiau nei Vokietijos ar Vengrijos kolegos“, – sakė I.Matonytė.
Antai Vokietijoje įtakingiausiais pripažįstami bankininkai. Politikai šioje šalyje – antri, treti pagal daromą įtaką – didžiausių įmonių vadovai. Šiuo atžvilgiu Lietuvoje bankininkai nusileidžia politikams. Lietuvoje mažiausiai įtakingais elito atstovais laikomi profsąjungų vadovai, nepatyrę politikai ir Europos parlamento nariai.
