Tai Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis aptarė su prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį.
„Lietuvoje pramonės produkcija sudaro 21 proc. BVP ir tai yra labai sveikas rodiklis. Panašų rodiklį turi Vokietija, o kai kurios Europos šalys – vos 12 proc. Siekiama, kad Europoje šis vidurkis artėtų prie 20 proc., bet tai priklausys nuo struktūrinių reformų.
Su tuo susiję aplinkosaugos įsipareigojimai, jaunimo švietimo sistema“, - aiškino R.Dargis.
Anot jo, Lietuvoje pramonė visuomet buvo stipri ir pasirinkta politika nesunaikinti gamyklų, o jas išsaugoti, buvo teisinga. Lietuvai po krizės greitai atsistoti ant kojų padėjo eksportas. O pramonės produkcija su daro keturis penktadalius šalies eksporto.
Tad kelio iš sąstingio nerandanti Europa galėtų pasukti Lietuvos keliu.
„Tačiau Europa vienpusiškai prisiima griežtus aplinkosaugos įsipareigojimus, kurie didina pramonės sąnaudas ir mažina konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Šis klausimas bus aptariamas Europos vadovų tarybos posėdyje vasarį, kur ir bus kalbama apie pramonės konkurencingumą. Su prezidente aptarėme Lietuvos poziciją“, - sakė R.Dargis.
Dar viena Europą ir Lietuvą siaubingai kamuojanti problema – jaunimo švietimas ir nedarbas.
„Tai ne tik Lietuvos problema. Visoje Europoje jaunimas renkasi socialinius, humanitarinius mokslus, neranda darbo, o gamybos įmonės su žiburiu ieško gabių inžinierių.
Vokietija yra geriausias pavyzdys, kur profesinės mokyklos labai glaudžiai bendradarbiauja su įmonėmis ir parengia pramonei, gamybai reikalingų kvalifikuotų specialistų“, - tvirtino R.Dargis.
Anot jo, Lietuvoje taip pat yra didžiulis atotrūkis tarp tų specialistų kuriuos rengia švietimo sistema, ir profesijų, kurių reikia pramonei.
„Lietuvoje yra daugybė profesinių mokyklų, kurios pavaldžios Švietimo ministerijai ir jos rengia specialistus neatsižvelgdamos į rinkos sąlygas.
Siūlytume mokyklas perleisti savivaldybėms, kurios galėtų mokykloms padėti atsižvelgti į įmonių poreikius toje vietovėje“, - sakė R.Dargis.
Jis pripažino, kad šiuo metu vis dar gajus jaunimo požiūris, kad baigęs profesinę mokyklą gerai apmokamo darbo nerasi. Tačiau tai nėra teisinga: „Tai atgyvenęs požiūris. Šiuo metu priėjome tokią ribą, kai ne įmonės renkasi, o darbuotojai. Prie to prisidėjo ir atvira Europos darbo rinka, kurią lietuviai išnaudoja.
Kvalifikuoti darbininkai uždirba. Net ir suvirintojai, kurių, pavyzdžiui, trūksta laivų statytojams, tikrai gali gauti tokią algą, kad užteks ir šeimai, ir namams, ir mašinai. Gerų specialistų įmonės ieško su žiburiu“.
Tai yra viena iš priežasčių dėl kurios nėra reikalo svaidytis pažadais dėl minimalios algos didinimo.
„Mano ir prezidentės požiūris sutampa. Apie minimalios algos didinimą reikėtų kalbėti atsargiai. Tai ypač paveiktų įmones regionuose, ne viena turėtų užsidaryti. Atlyginimai šalyje ir taip jau auga ir dabar minimalios algos dydis yra sveikai subalansuotas. Jeigu ją padidintume, taptume pirmąja šalimi Europoje, kur minimali alga sudaro du trečdalius minimalios algos.
Esame atlikę apklausas. Algos didinimas iki 1000 litų įtakos turėjo 20 proc. įmonių, bet jos tam buvo pasiruošusios, be to, ekonomika tai leido. Minimalaus atlyginimo didinimo iki 1500 litų įtaką pajustų 75 proc. įmonių. Tai drastiškai smogtų verslui“, - sakė R.Dargis.
