Antra didžiausia grėsmė – įstatymų pasikeitimai. Taip įvardijo 11 proc. Lietuvos verslininkų.Trečia ir ketvirta – stichinės nelaimės bei politinis nestabilumas (po 10 proc.). Latvių verslo požiūris šiek tiek skiriasi: antroje grėsmių vietoje atsidūrė trečiųjų šalių ar partnerių veiksmai (19 proc.), trečioje – įstatymų pokyčių baimė (14 proc.).
Užtat Estijoje verslininkai tikriausiai yra dėkingi politikams. Mat politinis nestabilumas įvardytas tik ketvirtoje vietoje (11 proc.), o įstatymų pasikeitimai beveik išvis nieko nebaugina (3 proc.). Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sutiko, kad mūsų politikai dažnai elgiasi kitaip, nei racionalesni estai. Akivaizdžiausias pavyzdys - sąmyšis energetikos sektoriuje. Prieš keletą metų nuspręsta skatinti vėjo ir saulės jėgainių statybą, verslas metėsi į šią sritį, tačiau valstybė savo paskelbtą programą nutraukė. "Panašiai ir su minimaliu atlyginimu: viskas politizuota, niekas nepaiso ekonominių skaičiavimų. Ką ir kalbėti apie stambiuosius projektus - Ignalinos atominę elektrinę arba "Rail Baltica". Nesakyčiau, kad tai yra politinis nestabilumas, greičiau pataikavimas rinkėjams. Tačiau toks politikų elgesys vargina, todėl nėra ko stebėtis, kad kapitalas išplaukia iš Lietuvos", - sakė D.Arlauskas.
Įdomiausia, kad Lietuvoje politinį nestabilumą didžiausia grėsme laiko ne smulkusis ar vidutinis, bet stambusis verslas – įmonės, kuriose yra per 250 darbuotojų.
„Iš verslo sektorių tai labiausiai rūpi mažmeninės prekybos atstovams. Tai greičiausiai susiję su mokesčių pokyčiais, darbo jėgos apmokestinimu“, – sakė „PZU Lietuva“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Pagal draudimo rūšis visose Baltijos šalyse pirmauja automobilių draudimas. Juo naudojasi 64 proc. Lietuvos, 65 proc. Latvijos ir 69 proc. Estijos verslininkų.
„Visiems labiausia rūpi tai rizika, su kuria jie susiduria dažniausiai. Tačiau verta susimąstyti, ar tikrai sudaužytas automobilis turi didelės įtakos verslui. Manau, kad nekilnojamojo turto ar civilinės atsakomybės draudimas dauguma atvejų yra svarbesnis“, – sakė „PZU Lietuva“ vadovas.
Didesnių skirtumų pasitaiko draudžiantis bendruoju civilinės atsakomybės draudimu: Lietuvoje jis reikalingas 58 proc., Latvijoje – 44 proc., Estijoje – vos 18 proc. verslo įmonių.
„Esame pratę manyti, kad estai lenkia mus visa galva. Pasirodo, ne visur. Skaudūs įvykiai su „Maxima“ parduotuve Rygoje parodė, kad civilinės atsakomybės draudimas reikalingas ne tik stambioms, bet ir smulkiausioms bendrovėms. Todėl tikėtina, kad tai yra dar neišnaudota niša draudikams.
Kita vertus, mūsų šalyje su verslo įmonėmis stipriai darbuojasi tiek tokius draudimo produktus platinantys konsultantai, tiek brokeriai. Pastarųjų Lietuvoje yra per šimtą, o Latvijoje ir Estijoje – perpus mažiau. Tai irgi viena tokio skirtumo priežasčių“, – aiškino M.Jundulas.
Beje, Estijos verslininkai rečiausiai (18 proc.) Baltijos šalyse draudžia savo darbuotojus. Lietuvoje šis rodiklis siekia 39, Latvijoje – net 41 proc. Anot M.Jundulo, pagrindinė priežastis – įstatymų skirtumai.
