- Senjorai, laukdami, kol bus kompensuotos sunkmečiu nukarpytos senatvės pensijos, turi praryti nuoskaudas. Jie pyksta, kad valdininkams keliamos algos, bet valstybė negrąžina to, ką iš jų paėmė. Ar tai socialiai – teisinga? - paklausėme N.Mačiulio.
- Tuo metu, kai buvo tvirtinamas 2014-ųjų biudžetas, 250 mln. litų buvo paskirti valstybės tarnautojų algoms padidinti. Tam surasti biudžete pinigų nebuvo labai sunku.
Bet kažkodėl būtinybė kompensuoti senatvės pensijas liko paskutinėje vietoje. Apie tai pradėta diskutuoti tik tuomet, kai biudžetas jau buvo patvirtintas.
Kaip dabar atrodytų diskusija, jei kitaip paskirsčius prioritetus, pirmiausia būtų surasta biudžete lėšų pensijoms kompensuoti, o dabar būtų ieškoma pinigų valstybės tarnautojų algoms pakelti? Ir tai būtų daroma siekiant padidinti mokesčių tarifus ar įvesti naujus mokesčius?
Suprantama, kad tai niekam nepraslystų taip lengvai pro akis.
Tai – pavyzdys, kuris iliustruoja, kad, tikėtina, 2014-ųjų biudžete politikai nė nesistengė pensijų kompensacijoms surasti lėšų.
Iš 37 mlrd. litų, kuriuos biudžete perskirsto valstybė, 100 mln. litų tėra maža dalelė. Tokiam kiekiui lėšų atrasti tikrai nereikia įvesti naujų mokesčių. Juolab kad kompensacijos yra vienkartinės, o mokesčiai – nuolatiniai.
O dar svarbiau, kad augant ekonomikai 2015-aisiais metais biudžete bus pakankamai įplaukų, kurių bus galima atidėti ir pensijų kompensacijoms.
Apskritai ydinga įvesti naujus mokesčius, kai valstybės biudžeto galimybės nėra išnaudotos.
Pakaktų perskirstyti šiuo metu neefektyviai naudojamas lėšas arba pareikalauti, kad valstybės valdomos įmonės biudžetui atriektų didesnę dividendų riekę. Ar apskritai atsisakyti neveiksmingai valdomo valstybės turto ir jį pardavus kompensuoti sumažintas senatvės pensijas.
- Gal valdžios ryžtą žūt būt grąžinti nors dalį senatvės pensijų pakursto ir artėjantys Europos parlamento rinkimai?
- Tai - klausimas politologams.
- Darbo grupė jau palaimino du sprendimus – nuo spalio apmokestinti motociklus ir automobilius, kitąmet – padidinti alkoholio akcizą. Ir viskas esą – vardan pensijų.
- Vis dėlto noriu pabrėžti, kad negalima svarstyti mokesčių sistemos pakeitimų, siejant tai su pensijų kompensavimu. Tai – visiškai nesusiję klausimai.
Mokesčių tarifo keitimas ar naujų mokesčių įvedimas turi būti svarstomi kompleksiškai – vertinant visą mokesčių sistemą. Ar tai skatins kurti naujas darbo vietas? Ar tai skatins, ar slopins investicijas? Ar dėl to padidės darbo užmokestis, ar jis trauksis? Ar dėl to pūsis šešėlinė ekonomika, ar ne?
Juk pernai Vyriausybėje tam ir buvo suformuota darbo grupė, kad atsakytų į šiuos klausimus. Ji atliko visai neblogą analizę. Tačiau šiuo metu labai chaotiškai tai svarstoma. Siūlomi visi iš eilės mokesčiai ir stebima, kokia bus visuomenės reakcija.
Apskritai jau būtų sunku surasti kokį nors mokestį, kurį pakeisti nebūtų buvę siūloma. Kalbėta ir apie didesnį akcizą alkoholiui, apie panaikintinas PVM lengvatas, apie automobilių ir nekilnojamojo turto mokestį.
Visa bėda, kad šis procesas vyksta necivilizuotai. Nevertinama mokesčių visuma – kokią tai padarys įtaką šešėlinei ekonomikai, užimtumui šalyje ir gyventojų pajamas.
- Ar yra galimybių automobilių savininkams išvengti naujojo mokesčio?
- Šis mokestis turi ir privalumų, ir trūkumų. Vienas privalumų – jo išvengti beveik neįmanoma. Perregistruoti transporto priemonių taip pat nepavyktų. Kaimyninės valstybės – ir Latvija, ir Lenkija yra įvedusios automobilių mokestį. Trūkumas - kad jisskiriamas ne tam, kam reikia.
Visi ekonimistai, kurie siūlė įvesti šį mokestį, aiškino, kad jo tikslas – vienintelis. Jis turi būti naudojamas būtent tam, kad Lietuvoje būtų galima sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Bet ne tam, kad valstybė per biudžetą galėtų perskirstyti daugiau lėšų ar įgyvendintų vienkartines savo funkcijas.
Tai, kad darbo jėga Lietuvoje yra labai smarkiai apmokestinta, pripažįsta ir pati Vyriausybė.
Ir apskritai, žiūrint į viešojo sektoriaus efektyvumą bei atsižvelgiant į patį naujausią Europos Komisijos tyrimą akivaizdu, kad mūsų valstybėje korupcija - didelė problema. Todėl pirmiausia reikia išspręsti naudojamų lėšų efektyvumo ir skaidrumo klausimus, o po to galvoti, ar didinti mokesčius.
