Patikslintais duomenimis, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 30 586 mln. litų. Palyginti su atitinkamu 2012 m. ketvirčiu, realus BVP padidėjimas sudarė 3,3 proc., o, palyginti su 2013 m. trečiuoju ketvirčiu, – 1,2 procento.
Patikslintais duomenimis, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, beveik visose veiklose, išskyrus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, užfiksuotas teigiamas pridėtinės vertės pokytis.
Sparčiausiai augo statybos (20,7 proc.), finansinės ir draudimo (6 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės bei administracinės ir aptarnavimo (5,1 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (4,2 proc.) ir apdirbamosios gamybos (3,3 proc.) veiklos rūšių įmonių pridėtinė vertė.
Kitų veiklos rūšių įmonėse pridėtinė vertė augo lėčiau nei visame šalies ūkyje. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos pridėtinė vertė 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. ketvirčiu, sumenko 4,3 procento.
2013 m. BVP siekė 119 469 mln. litų ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 3,4 procento. Daugiausiai įtakos šalies ūkio augimui 2013 m. turėjo statybos (10,6 proc.) ir pramonės (4,3 proc.) įmonių veikla.
Reikia investicijų
Anot „Danske Bank“ finansų rinkų departamento direktorės Giedrės Gečiauskienės, patikslinti duomenys atitiko lūkesčius ir prognozes bei gali būti vertinami kaip įrodymas, jog Lietuva yra nuoseklaus augimo kelyje.
Kaip teigė G.Gečiauskienė, svariausią įtaką ekonomikos augimui ir ketvirtą ketvirtį, ir visus 2013 m. sudarė investicijos. Jų metinis augimas 2013 m. siekė 12,7 procento.
„Tai rodo, kad šalies ekonomika įkopė į augančių verslo lūkesčių bei plėtros laikotarpį. To laukėme matydami, jog pajėgumų panaudojimas yra pasivijęs prieškrizinius lygmenis ir priartėjęs prie taško, kuomet tolesnė veiklos plėtra reikalauja naujų investicijų. Žinoma, investicijų augimą taip pat veikiausiai palaikė viešojo sektoriaus investicijos, kurios 2012 m. augo menkai. Tiesa, artėjant euro įvedimui pastarasis veiksnys gali būti vėl apribotas dėl vis dar įtemptos biudžeto deficito situacijos. Taigi, šiais metais investicijų sparta daugiau priklausys nuo verslo plėtros tempų“, - komentavo G.Gečiauskienė.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad investicijų augimui didelį teigiamą poveikį turėjo atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka. Būsto sandorių skaičius per pirmuosius vienuolika praėjusių metų mėnesių išaugo trečdaliu. Tai rodo, kad sumažėjo gyventojų nerimas dėl šeimos pajamų ateityje ir nebesitikima nekilnojamojo turto pigimo. „Dėl šių priežasčių visus praėjusius metus ryškėjo įmonių ir fizinių asmenų investicijų į gyvenamąją statybą augimo tendencija. Praėjusių metų pabaigoje spartų augimo tempą išlaikė ir investicijos į įrenginių, mašinų ir transporto priemonių įsigijimą. Panašu, jog sumažėjus netikrumui dėl Lietuvos ir Vakarų Europos šalių ekonomikų augimo, įmonės pagaliau ryžosi daugiau investuoti į gamybinių pajėgumų plėtrą ir technologinį atsinaujinimą“, - komentuoja L.Galdikienė.
Vidaus paklausa, kaip svarbiausias BVP augimo veiksnys, taip pat sudarė palankias prielaidas BVP augimui. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2013 m. per metus išaugo 5,3 proc. (daugiau nei 4,1 proc. 2012 m.), valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos augo 1,7 proc. (palyginti, 2012 m. augimas sudarė 0,6 proc.).
Sveikas pakilimas
„Danske Bank“ atstovės teigimu, jau dvejus metus iš eilės stabiliai augantys vidaus paklausos rodikliai rodo, jog šalis įžengė į sveiko pakilimo laikotarpį. Tai lemia auganti namų ūkių perkamoji galia, o taip pat ir valdžios gebėjimas didinti išlaidas. Tikėtina, kad santykinai žemos infliacijos aplinka bei euro narystės perspektyva ir toliau skatins vartojimą bei kurs prielaidas tolesniam nuosekliam vidaus paklausos augimui.
Neramu dėl eksporto
„Didžiausią susirūpinimą kelia eksporto dinamika, - pastebi G.Gečiauskienė. - Nors interpretuodami trečio ketvirčio duomenis lėtą eksporto plėtrą siejome su aukštos bazės efektu, akivaizdu, jog ne vien tai buvo lėtėjančių eksporto plėtros tempų priežastis. 2013 m. ketvirtą ketvirtį eksporto tempai augo 0,4 proc. (trečią ketvirtį – 4,7 proc.), ir toks žemas rodiklis taip pat iš dalies nulemtas aukštos bazės 2012 m. ketvirtą ketvirtį. Tačiau panašu, jog tam tikras eksporto rinkų ekonomikų vangumas vis dėlto turi įtaką“.
G.Gečiauskienė prognozuoja, kad tiek euro zonos, tiek ir Rusijos ekonomikos augimas šiais metais gali būti lėtesnis, nei buvo tikėtasi. Tai akivaizdžiai sudarys sunkumus Lietuvos eksportuotojams ir išlaikys eksporto komponentą keliančiu didžiausią rūpestį, vertinant ekonomikos augimo perspektyvas.
Anot L.Galdiekienės, tai, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį prekių ir paslaugų eksporto augimas sulėtėjo iki 3,1 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, daugiausia įtakos turėjo itin prasti naftos perdirbimo ir trąšų gamybos įmonių rezultatai. Šios įmonės susiduria su rimtomis konkurencingumo problemomis.
L.Galdiekienė atkreipia dėmesį: konkurencija užsienio rinkose nemažėja – dalis ekonominius sunkumus patiriančių euro zonos šalių mažino darbo sąnaudas. Tuo tarpu praėjusiais metais Lietuvoje atlyginimai augo sparčiau nei darbo našumas, todėl įmonės turėjo mažiau galimybių mažinti kainas ir didinti užimamos eksporto rinkos dalį.
Sumenkęs grūdų eksportas dėl kiek prastesnio praėjusių metų derliaus, smukusios jų supirkimo kainos bei laikinas lietuviškų pieno produktų į Rusiją eksporto apribojimas taip pat slopino eksporto augimą praėjusių metų pabaigoje. „Pasaulyje išaugus trąšų pasiūlai, jų kainos rinkoje stipriai smuko. Tačiau Lietuvos gamintojai dėl aukštų dujų kainų turėjo ribotas galimybes mažinti sąnaudas, todėl jų pardavimų apimtys susitraukė. Naftos perdirbimo įmonės pardavimų mažėjimas yra susijęs su išaugusia konkurencija pasaulinėse degalų rinkose, skalūnų naftos gavybos proveržiu JAV bei su nepalankiomis logistikos sąlygomis. Vis tik verta pažymėti, jog daugumos kitų pramonės šakų eksportas, nors ir augęs lėčiau, jokių nuosmukio ženklų nerodė“, - teigė „Swedbank“ ekonomistė.
Tuo metu importas augo pakankamai sėkmingai – 6,1 proc. ketvirtą ketvirtį (8,8 proc. trečią ketvirtį), ir tai buvo nulemta augančios namų ūkių perkamosios galios.
2014 m. „Danske Bank“ ir toliau tikisi nedidelio ekonomikos augimo paspartėjimo – šiais metais BVP turėtų augti 3,7 procento. Augimą ir toliau turėtų lemti auganti vidaus paklausa bei tolesnis investicijų augimas. Tiesa, pastarasis turėtų būti ne toks spartus kaip 2013 metais.
