Ar praskolinta ir kasdieninėms reikmėms finansų stokojanti Lietuva netikėtai tapo tokia turtinga, kad jai nebereikia keliolikos milijardų litų šalies mokesčių mokėtojams priklausiančių lėšų?
Dažnas politikas ar bankuose dirbantis apžvalgininkas įrodinėja, kad Lietuva finansiškai nepajėgi grąžinti kelis šimtus milijonų litų ankstesnės vyriausybės nusavintų pensijų ar atstatyti krašto apsaugos finansavimą, kuris nebesiekia net 0,8 procentų BVP.
Rusijai atvirai okupuojant dalį Ukrainos teritorijos, ne tik į tai adekvačiai sureagavusiai Lenkijai, bet ir Lietuvai padidėjo tiesioginė grėsmė ir būtinybė ryžtingai stiprinti vegetuojančią šalies gynybą, tačiau neva nėra pinigų. „Nerandame“ net kelių milijonų litų žmonių gelbėjimo nelaimėse technikai ar greitosios pagalbos bei policijos sraigtasparniams nupirkti.
Gyvybinėms šalies reikmėms pinigų nėra, joms iš valstybės santaupų skirti bent trupinių šiukštu nevalia. Bet abejotiniems interesams tenkinti lengva ranka atiduodamos visos valstybės biudžeto dydžio šalies valiutinės santaupos.
Ypač stebina tai, kad šalies politinis elitas niekaip nesureagavo į šių metų sausio 23 d. skubiai (tikiuosi, per klaidą !) priimtą LB įstatymo 1 straipsnio įgyvendinimo pataisą, kuria neaiškiems tikslams iš valstybės iždo išimamos nuosavybės teise turėtos 20 milijardo litų vertės atsargos. Nepagailo ir 590 mln. litų auksu, įskaitant blokados fondą, dėl kurio tikėjausi iš buvusių kolegų – Tėvynės Sąjungos lyderių bent išoriško cyptelėjimo.
ES finansinei tarybai davus Lietuvai leidimą įvesti eurą, į valstybės iždą privalo sugrįžti ne mažiau kaip 15 milijardų litų dydžio valiutinės atsargos, kuriomis buvo padengti apyvartoje esantys pinigai. Šių lėšų pakaktų ne tik atsiskaityti su pensininkais ir kitais einamaisiais skolininkais, bet ir šalies gynybai sustiprinti, ir bendrai valstybės skolai sumažinti.
Į apyvartą išleistų litų padengimui sukauptos valiutinės lėšos pagal prigimtį yra valstybės iždui priklausiančios pajamos iš litų emisijos. Dėl vadinamojo valiutos valdybos modelio pajamos iš pinigų „spausdinimo“ nebuvo išleidžiamos – jos buvo konvertuojamos į užsienio valiutą, šias iždo santaupas patikint valdyti Lietuvos bankui.
Nebelikus litų, jo padengimui sukauptas auksas ir konvertuojamos valiutos atsargos nebetenka ankstesnės paskirties. Jos privalo grįžti valstybės dispozicijon, išskyrus Lietuvai privalomą 250 mln. eurų įnašą į Europos centrinio banko (ECB) užsienio atsargas.
Perėjus prie eurų, užsienio atsargų nebereikės kaupti nei šalies Vyriausybei, nei Lietuvos bankui, nes euro stabilumui palaikyti užsienio atsargomis rūpinasi ECB. Lietuvos indėlis į šį centralizuotą valiutinį krepšelį sudarys minėtieji 250 mln. eurų (bet ne dabar turimi 6 milijardai eurų!). Didžiąją dalį užsienio atsargų Lietuvos bankas, kuris, beje, tampa pavaldus ECB, turi grąžinti Lietuvos vyriausybės žinion.
Tačiau pagal įsigaliojusią minėtą LB įstatymo įgyvendinimo pataisą, milijardinės valstybei priklausančios valiutinės santaupos grąžinamos ne Finansų ministerijai (iždui), bet nuosavybės teise perduodamos Lietuvos bankui – iš esmės ECB skyriui.
Pagal LB įstatymo 33 straipsnį jam privalu bus laikytis ne Lietuvos įstatymų, bet pačių nusistatytų principų ir tvarkos. Šį milžinišką iš valstybės perimtą turtą leista naudoti neatsiskaitytinai – nesiekiant naudos Lietuvai, nei jos mokesčių mokėtojams.
Į Lietuvos sunkiai sukauptas milijardines valiutines santaupas Europos Sąjungos institucijos nepretenduoja ir dėl jo panaudojimo negali reikšti Lietuvai jokių pretenzijų. Šešių milijardų eurų užsienio atsargų, žinoma, nereikia ir naujoms LB – ECB skyriaus funkcijoms vykdyti, nes jam nėra uždėta kokia nors pareiga spręsti svetimų bankų ar pavienių interesų grupių problemas.
Įsivedę Eurą, tapsime stipresne valstybe su patikima pasauline valiuta. Kaip liudija kitų patirtis, šalyje pagyvės investicijos ir eksportas, šiek tiek atpigs kreditai – visa tai atneš ekonomikai keleto procentų prieaugį.
Tačiau euro įvedimo nauda smarkiai apkarstų, jei šalies iždas be jokio reikalo atsisakytų 15 mlrd. litų vertės valiutinių santaupų, kai pati valstybė kitiems skolinga 47 mlrd. litų ir už A. Kubiliaus vyriausybės brangiai paimtas paskolas kasmet moka per 2 mlrd. litų palūkanų.
Beje, dėl to, kad ankstesnė Vyriausybė, priešingai nei Latvija ir kitos ES šalys, atsisakė turimos teisės į tarptautinių finansinių institucijų lengvatinius kreditus, šalies mokesčių mokėtojai už keleriopai brangesnes palūkanas privalės bankams permokėti apie 10 mlrd. litų. Negi dabar, niekieno neprašomi, dar kam nors padovanosime 15 mlrd. litų vertės valstybės valiutines santaupas?
