Pramonininkai prognozuoja, kad ateitis gali būti itin niūri

Lietuva per anksti džiaugiasi savo ekonomine sėkme, nes ateities perspektyvos atrodo gana niūrios. Mažiau darbuotojų, daugiau pensininkų, mažiau studentų ir pinigų iš ES, iš kurių dabar gyvena didelė dalis verslo, ištuštėję regionai, kuriuose nėra nei kvalifikuotų darbuotojų nei darbo.

Pasak R.Dargio, darbingų žmonių vis mažės, o pensininkų armija Lietuvoje augs.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak R.Dargio, darbingų žmonių vis mažės, o pensininkų armija Lietuvoje augs.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-03-06 10:27, atnaujinta 2018-02-15 16:21

Apie tai Lietuvos pramonės ateities ir konkurencingumo konferencijoje įspėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

„Pramonės lygis Lietuvoje, sudarantis 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), yra labai sveikas. Tai galbūt nieko ir nereikia daryti? Ne, tai tik sako, kad pramonės lygį reikia išlaikyti, auginti, modernizuoti ir atnaujinti.

Pramonė produkcija sudaro 83 proc. viso eksporto ir Lietuvoje 600 tūkst. darbo vietų yra visiškai priklausomos nuo pramonės“, – džiugia žinia pradėjo R.Dargis, tačiau iškart įspėjo.

Nors Lietuvoje jau pagaminama daugiau produkcijos nei prie krizę, neramina investicijos, kurios toli gražu nesiekia prieškrizinių metų.

„Tai rodo, kad mūsų augimas geras, bet galbūt jis nėra tvarus. Turime galvoti, kokių paskatų reikia įmonėms, kad aktyviau investuotų į atsinaujinimą ir plėtrą, nes būtent tai lems sėkmę ateityje“, – kalbėjo R.Dargis. O pagal investicijas į pramonę Lietuva atsilieka nuo kaimyninių šalių.

Daugelis gamintojų galvoja, kad reikia didinti investicijas, bet finansavimo šaltiniai – riboti. Didžioji dalis verslo investuoja savus arba ES paramos pinigus.

„Paskolos verslui rodo, kad mes dar toli gražu nepasiekėm prieškrizinio lygio. Tik ES paramos dėka galim džiaugtis ekonomika“, – sakė R.Dargis.

Jį neramina ir Lietuvos konkurencingumas. Pasauliniame konkurencingumo reitinge Lietuva smuko iš 44 į 48 vietą pasaulinėje konkurencingumo.

„Kai aš dar 2012 metų pabaigoje pasakiau, kad mes turime vyti jau ne estus, o latvius, turėjo mintyje mūsų konkurencinę aplinką – prisiminė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas. – Šiandien neramina, tai kad trūksta žmogiškųjų išteklių ir dėl to kyla jų darbo užmokestis nekylant darbo efektyvumui – lipame ant to paties grėblio, kurį turėjome prieš krizę“.

R.Dargis priminė, kad gamintojus neramina mokesčių sistema, kuria reikia sutvarkyti ir būtinai reikia sumažinti dartbo jėgos apmokestinimą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gyrė Lietuvos ekonomiką, tačiau ragino peržiūrėti mokesčių sistemą.

Jis pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, kuris šiuo metu yra didžiausias Lietuvoje. Jis priminė, kad Lietuvoje vis dar reikia mažinti biurokratinius barjerus, ir didinti darbo santykių lankstumą. Be to, energijos kainos gerokai kenkia Lietuvos pramonės konkurencingumui.

Lietuvos pramonės įmonių apyvarta auga, tačiau krenta pelningumas, o tai reiškia, kad įmonės negali investuoti į plėtrą ir užsitikrinti konkurencingą ateitį.

„Mes juk mokame skaičiuoti. Jeigu paimtume mūsų BVP ir išskaičiuotume Europos paramą – 7 mlrd. litų, pridėkime 3 milijardus, kuriuos valstybė pasiskolino, ir dar 5 milijardus, kuriuos emigrantai atsiuntė, tai paveikslėlis mūsų ekonomikos neatrodo labai geras.

Reikia nepamiršti, kad mūsų laukia dar šešeri metai ir ta ES parama bus visai kitokia – Lietuva taps pati mokėti į Europos stabilizacijos foną. 2020 metais darbingo amžiaus žmonių bus 150 tūkst. mažiau, o pensininkų 7 proc. daugiau.

Taigi socialinė valstybės našta tik augs. Ir jeigu nesusitvarkysime savo pramonės, nepanaudosime ES pinigų susikurti stiprų ekonomikos stuburą ateičiai, kyla labai didelis klausimas, kuria kryptimi Lietuvos ekonomika judės po 2020 metų“, – rėžė R.Dargis.

 Neatsakingi politikai savo pareiškimais apie verslą ir mokesčių didinimą daro nepataisomą žalą Lietuvos ekonomikai. „Juk tas kalbas fiksuoja ambasadoriai, kurie pateikia išvadas savo šalių verslininkams, ieškantiems, kur investuoti. Ir akivaizdus to rezultatas – Lietuva pagal tiesiogines užsienio investicijas yra paskutinė regione“, – sakė R.Dargis.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos darbo biržos gauna didžiules lėšas perkvalifikuoti bedarbiams, tačiau rezultato nėra. Jis pasiūlė, kad tuos pinigus valstybė skirtų įmonės, kurios pačios išsiugdys darbuotojų, kurių jiems reikia. „Regionuose profesinės mokyklos, kolegijos, visiškai nereaguoja į pramonės poreikius.

Jeigu kokiame nors regione plėtojama metalo pramonė ir reikia suvirintojų, jų nėra, nes profesinė mokykla rengia siuvėjus ir kepėjus“, – stebėjosi R.Dargis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.