„Svarbus elementas, kad mokesčių mokėtojų išlaidos, vykstant finansų sistemų krizėms, turi būti minimizuotos, krizės turi būti maksimaliai sprendžiamos pačios finansų sistemos lėšomis. Šiuo tikslu turėtų būti suformuotas pačių bankų lėšomis fondas, sutvarkomos bankų pasitraukimo iš rinkos išlaidos. Jam numatytos pakankamai plačios teisės, tame tarpe ir skolintis rinkoje, ir tai formuoja tam tikrą sistemos savarankiškumą“, - sakė G.Nausėda.
„Tikiuosi, kad tai sukurs tokias žaidimo taisykles, kai mokesčių mokėtojai arba valstybė pati nepatirs ženklesnių išlaidų dėl bankų sistemos bėdų, ir tos bėdos bus sprendžiamos pačios sistemos lėšomis“, - pridūrė ekonomistas.
Pasak jo, tai, kad pertvarkos fondą sukurti nuspręsta per 8, o ne 10 metų, kaip siūlė ES narių finansų ministrų taryba („Ecofin“), situacijos iš esmės nekeičia.
„Jis toliau bus formuojamas, tik tiek, kad jis po aštuonerių metų galės pradėti veikti, tai čia gal labai radikaliais pakeitimais ir nekvepia. Labai svarbu, kad šitas priežiūros mechanizmas ir fondo kūrimas yra įgyvendinamas kartu su „Bazelio 3“ reikalavimais. Ir net laiko prasme sutampa“, - aiškino G.Nausėda.
Pasak jo, vien tik pertvarkos mechanizmas netaps panacėja finansų rinkai, tačiau kartu su „Bazelio 3“ reikalavimais turėtų pasiekti optimalų rezultatą: „Kartu sudėjus šias iniciatyvas, manau, galima pasiekti optimalų rezultatą ir tikėtis tikrai gerų vaisių ateityje“.
G.Nausėda sakė, jog ES siekis sukurti tokią sistemą, kuri leistų bankų pertvarkai pasirengti per savaitgalį, yra sveikintinas žingsnis, nes dėl delsimo paprastai tiesiog išauga kaštai.
„Galiu atkreipti dėmesį, kad tai, žinoma, yra labai svarbus aspektas, kalbant apie vieno ar kito banko problemų minimizavimą.
Dažnai sisteminės rizikos kyla, kai nepriimami sprendimai, iškyla indėlininkų panika ir tada tenka tą pačią bėdą spręsti kur kas didesniais kaštais. Šia prasme pats tikslo iškėlimas kaip galima greičiau lokalizuoti ar įveikti vienos ar kitos institucijos bėdas, yra labai sveikintinas, o ar tai yra realu pasiekti - parodys gyvenimas“, - aiškino ekonomistas.
Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas ir Europos Parlamento nariai praėjusį ketvirtadienį pagaliau preliminariai susitarė dėl bendro pertvarkymo mechanizmo. Derybininkai siekė susitarti iki gegužę rengiamų Europos Parlamento rinkimų.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius praėjusią savaitę BNS sakė, kad tikisi, jog EP nubalsuos už pertvarkos mechanizmą.
Europos Parlamentas dėl Bankų sąjungos turėtų balsuoti balandžio 14-17 dienomis.
Pagal susitarimą, sprendžiant bankų likimą, Europos Vadovų Taryba dalyvaus tik tuo atveju, jeigu jos pagalbos paprašys Komisija.
Be to, 55 mlrd. eurų (76 mlrd. JAV dolerių) vertės fondas, kurio lėšomis bus dengiamos bankų uždarymo išlaidos ir kurį planuota baigti formuoti per 10 metų, visu pajėgumu pradės veikti po aštuonerių metų. fondas taip pat galės skolintis finansų rinkose, jei jam prireiktų papildomų lėšų.
ES lyderiai beveik dvejus metus siekė sukurti euro zonos bankų sąjungą, kuri padėtų sutvarkyti finansų sistemą ir apsaugotų nuo galimų krizių.
SRM veiks kartu su naująja programa, kurią vykdo Europos centrinis bankas (ECB) ir kuri nuo lapkričio mėnesio stebės didžiausius euro zonos bankus.
