Tai leidžia nuo gegužės 1 dienos mažėti šilumos kainai. Šiluma Vilniuje pigs 23 procentais, nuo 23,92 iki 18,48 ct/kWh be PVM. Tokio rezultato „Vilniaus energija“ atkakliai ir nepaisydama nuolatinio politikų spaudimo siekė dešimt metų.
Ar tokia šilumos kaina yra įmanoma visus metus? Taip. Laiko klausimas, kada Vilniaus šilumos ūkyje importuojamas gamtines dujas pakeis biokuras.
Ar tai atsitiks greitai, šiandien tiesiogiai priklauso nuo politinės valios. Pagrindinis klausimas: ar politikai atsispirs pagundai ir toliau blokuoti kuro konversijos procesą sostinėje? Taip pat svarbu, ar bus atsispirta dujų verslo spaudimui Vilniuje kaip galima mažiau vartoti biokuro.
Šilumos ūkis – socialiai ypač jautri tema, įtraukta į daugelio politikų viešųjų ryšių planus.
Šilumininkai patiria nuolatinį populistinį politikų spaudimą, orientuotą ne į naudą valstybei ir jos žmonėms, o į rinkimų rezultatus ar asmeninių santykių su dujų verslu puoselėjimą.
Didelį ir, deja, neigiamą vaidmenį čia atlieka ir prezidentūra.
Reikia pripažinti, kad mes, kaip biokuro šalininkai, šiuo metu oponuojame būtent su šia institucija. Susiduriame su administracinio resurso taikymu visais lygmenimis siekiant pakenkti. Tenka pripažinti, kad naudojami tokie patys metodai kaip Rytuose – propaganda, spaudimas verslui, jėgos struktūrų pasitelkimas politikų interesams tenkinti.
Esu įsitikinęs, kad bėgant laikui šios politinės korupcijos apraiškos išplauks į paviršių ir nepadarys garbės dabartinį chaosą energetikoje programuojantiems pareigūnams.
23 procentais pigesnė šiluma aiškiai parodo, kuris kelias yra teisingas, o kuris – klystkelis. Tai – realus atsakymas, kaip spręsti energetinės priklausomybės ir aukštų šilumos kainų problemą. Dėl tokio pasiekimo vertėjo tapti net ir asmeniniu prezidentės priešu.
Blogiausia, kad politinių žaidimų rezultatas gula ant šilumos vartotojų pečių. Politikams siekiant siaurų interesų, gyventojams šiluma kainuoja daugiau nei galėtų.
„Vilniaus energija“ jau dabar žemą šilumos tarifą galėtų taikyti ištisus metus. Galėtų, jei 2010 metais konservatorių vadovaujama Vilniaus taryba nebūtų blokavusi „Dalkia“ parengto kuro konversijos plano.
2013-ųjų gruodį Europos komisija patvirtino, kad kompanijos „Dalkia“ parengtas ir 2010 metais Vilniaus tarybos atmestas planas, yra tinkamas miestui ir įpareigojo jį įgyvendinti.
Maža to, jeigu šiuo metu Vilniuje veiktų miesto savivaldybės ir ICOR bendros įmonės „Reenergy“ planuota atliekų jėgainė, kurios veikla tapo negalima dėl diskriminacinių vyriausybės nutarimų, šilumos kaina sostinėje būtų mažiausia Lietuvoje.
