„Gyventojų lūkesčiai jau kuris laikas blogėja. Juos veikia situacija Ukrainoje. Jei žmonių nuotaikos prastės, tai gali turėti neigiamą įtaką vartojimo tendencijoms, jie vėl gali pradėti taupyti, mažiau vartoti“, – antradienį teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Apklausus pramonės įmones paaiškėjo, kad vidaus vartojimo prognozės Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sumažėjo 7 punktais nuo 61 iki 54.
„Prognozės buvo pablogintos visuose sektoriuose, todėl manome, kad lėtėjančio vidaus vartojimo tikimybė yra gana reali", – sakė LPK analitikas.
Su tokia nuomone, kad galimos grėsmės gali paveikti ekonomikos augimą, sutinka ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jis samprotauja, kad kilusi panika tam tikram laikotarpiui netgi gali padidinti kai kurių produktų vartojimą, pavyzdžiui, žmonės gali pradėti pirkti ilgai negendančius maisto produktus ir kaupti atsargas.
„Tačiau labiau tikėtinas scenarijus, kad žmonės pradės daugiau taupyti ir taupyti nebūtinai sąskaitoje banke ar litais, bet pačia konservatyviausia forma – grynaisiais doleriais, eurais, aukso dirbiniais. Toks elgesio pasikeitimas lemtų ilgesnį vartojimo apsnūdimą ar sulėtėjimą. Tai mus verstų persvarstyti artimiausių metų prognozes, nes vidaus rinka buvo tas arkliukas, kuris kompensuodavo eksporto lėtėjimą. Jei ir vartojimas sulėtės, tai tada tikėtis kokių nors varomųjų jėgų nebus iš kur“, – samprotavo G.Nausėda.
Pramonininkai pastebi, kad šių metų pradžioje netikėtai pradėjo augti nedarbo lygis, tad darbo rinkos atsigavimas yra sustojęs. Auga tik darbą turinčių žmonių atlyginimai, ir tai kol kas yra didžiausias optimizmo šaltinis.
Spėjama, jog atlyginimų augimas ir toliau viršys infliacijos tempus, tad didėjanti vartotojų perkamoji galia teigiamai veiks vartojimą.
Tačiau vartojimas augs tikrai lėčiau, nei buvo planuota. Praėjusių metų vasarą ir rudens pradžioje mažmeninė prekyba augo 6–7 proc. – daugiausia po krizės, o dabar augimo tempai yra sulėtėję iki 4,5 proc.
Spėjama, kad ir augant gamybai pramonė labai lėtai didins darbuotojų skaičių. Tai susiję su neramumais Rusijoje ir Ukrainoje.
A.Izgorodinas sakė, kad nemaža dalis verslo nori pasamdyti naujų kvalifikuotų darbuotojų, tačiau jų trūksta. Nedarbo lygis dabar viršija 11 proc., tačiau didžioji dalis bedarbių yra ilgalaikiai – jie niekur netinkami.
Faktą, kad bedarbių skaičius ėmė kiek didėti, anot LPK, galima sieti ir su mažėjančia emigracija, prastėjančiais Lietuvos eksporto rodikliais.
