Vis mažiau žmonių įrodinėja, kad jiems socialinė pašalpa yra reikalinga. Dauguma jos atsisako savo noru, rašo „Lietuvos rytas“.
Rajonų savivaldybės džiaugiasi sutaupytais milijonais ir prognozuoja, kad tokiu pat pagreičiu mažės ir bedarbių gretos.
Išlindo iš šešėlio
„Su kiekvienu pašalpos gavėju pasikalbame atskirai“, – pasakojo Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Bet ne tik pokalbiai lėmė, kad pašalpų gavėjų skaičius šiame rajone sumažėjo per pusę, lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Žinoma, išlaidos pašalpoms irgi sumažėjo – net 49 procentais. Anot mero, dar praėjusių metų pabaigoje, prieš įsigaliojant naujajai tvarkai, pašalpos gavėjų ėmė mažėti.
„Mes žmones įspėjome, ruošėmės tam. Tad dalis jų nusispjovė ir nusprendė legalizuotis“, – neslėpė V.Domarkas.
Tai rodo ir statistika. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, rajone kas mėnesį daugėja individualia veikla užsiimančių žmonių.
Daugėja darbingų žmonių
Individualia veikla pradėjusių verstis žmonių skaičius Lietuvoje šiemet sparčiai didėjo, palyginti su praėjusiais metais.
Tačiau pašalpų atsisakoma ir dėl kitų priežasčių. Nuo sausio kai kuriose savivaldybėse pašalpų gavėjams tenka dirbti visuomenei naudingą darbą dvigubai ilgiau nei anksčiau, rašo „Lietuvos rytas“.
Pavyzdžiui, Tauragėje dabar tokiems žmonėms tenka lenkti nugarą 40 valandų per mėnesį, nors pernai užteko 20 valandų.
Tokiu pat pagreičiu sumažėjo pašalpos prašytojų. „Lietuvos rytui“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti duomenys rodo, kad praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 217 tūkstančių, o šįmet sausį–vasarį – 168 tūkstančiai.
Sumažėjo ir skiriamų pašalpų suma – nuo 145,7 mln. litų praėjusių metų pirmąjį ketvirtį iki 110 milijonų šiais metais.
Ne paslaptis, kad dalis pašalpos gavėjų anksčiau dirbo nelegaliai, tačiau kartu gaudavo ir pašalpas. Pavyzdžiui, taip pelnydavosi turgaus prekiautojai. Bet kai daugiau galių įgavo seniūnai, padėtis ėmė keistis.
Pragyvena ir be pašalpų
„Mažame rajone nepasislėpsi, nes visi vieni kitus pažįsta. Tad paramą gauna tie, kuriems tikrai jos reikia“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius V.Domarkas. Šiame rajone iš 1700 pašalpų gavėjų liko 800.
„Žmonės jaučia, kad yra stebimi. Įsikiša ir bendruomenė. Todėl tiems, kuriems nepriklauso pašalpos, jau nesikreipia“, – Kretingos rajono vadovui pritarė Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė.
Šiame rajone pašalpos gavėjų sumažėjo trečdaliu. Tiesa, Šilalės savivaldybė pašalpas pati skirsto jau ne pirmus metus – nuo 2012-ųjų.
Pernai dėl to savivaldybė sutaupė 4 milijonus, užpernai – 5 milijonus litų. Nubyrėję žmonės staiga išnyko ir iš bedarbių sąrašų, nors jų pajamos beveik nesumažėjo.
„Žmonės turi darbo, juk be pajamų tikrai negyvena“, – įsitikinusi Socialinės paramos skyriaus vedėja. Konfliktų irgi nepasitaikė.
Mažės ir nedarbo lygis?
Manoma, kad naujovė paveiks ir nedarbo lygį – dalis pašalpų gavėjų anksčiau stovėdavo Darbo biržos eilėse. Bet nusprendę atsisakyti pašalpų, jie išsibraukia iš bedarbių gretų.
„Manau, kad tikrasis nedarbo lygis yra perpus mažesnis.
Iki tiek jis ir turėtų sumažėti. Tikri skaičiai paaiškės jau greitai“, – įsitikinęs Darius Brazys, Radviliškio rajono savivaldybės meras.
Šiame rajone pašalpų gavėjų skaičius taip pat sumažėjo ketvirtadaliu, nes jau treti metai savivaldybė pati sprendžia, kam skirti pašalpą. Padeda seniūnai, kiti specialistai.
Radviliškio savivaldybė teigė pernai sutaupiusi apie 6 milijonus litų. 2012 metais pašalpoms buvo išleista 15 milijonų, o pernai – 9 mln. litų.
Tiesa, tokio paties šuolio šiais metais pakartoti jau nepavyks, nes parama jau skiriama tiems, kuriems iš tiesų jos reikia.
Miestuose padėtis panaši
Kalbinti rajonų valdininkai neslėpė, kad mažose teritorijose sužinoti, kam tikrai reikia paramos, o kas tuo tik piktnaudžiauja, nebuvo sunku. O kaip didmiesčiuose?
Statistika rodo, kad ir ten reikia vis mažiau pašalpų.
Pavyzdžiui, Šiauliuose pirmąjį šių metų ketvirtį pašalpų gavėjų sumažėjo beveik trečdaliu, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Vilniuje socialinių pašalpų gavėjų pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 23 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kauno miesto savivaldybė sutaupė 2,4 mln. litų.
Eksperimentavo nuo užpraeitų metų
Praėjusiais metais Seimas nutarė, kad socialines pašalpas nuo 2014 metų skirstys savivaldybės. Manyta, kad dėl to socialinės pašalpos skyrimas bus veiksmingesnis ir sumažės piktnaudžiavimų.
Be to, ir pačioms savivaldybėms tai naudingiau, nes pašalpoms skirtas, bet nepanaudotas lėšas galės panaudoti kitiems tikslams.
Dar 2012 metais penkioms savivaldybėms buvo leista skirstyti pašalpas pačioms. Jose pašalpos gavėjų skaičius per metus sumažėjo 13,6 proc. (nuo 18 iki 15,5 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – 20,1 proc.
