Seimo grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė A.Bilotaitė pažymėjo, jog šiuo metu šešėlyje yra apie 30 mlrd. litų, tai yra kas trečias Lietuvos litas, ir tai viena didžiausių mūsų šalies problemų. „Šalies ekonominė situacija gerėja, bet šešėlis praktiškai nemažėja. Vadinasi priemonės, kurių imamės, yra neefektyvios“, – sako parlamentarė.
A.Bilotaitė informavo, kad Seime inicijuojamos įstatymų pataisos, leisiančios griežčiau kovoti su šešėline prekyba. Ketinama pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę nelegaliomis akcizinėmis prekėmis prekiaujantiems asmenims, taip pat norima leisti pareigūnams atlikti imitacinę veiklą perkant nelegalias cigaretes, alkoholį ar degalus, kas leistų lengviau pagauti prekeivius turguose ar „taškuose“.
„Tačiau akivaizdu, jog vien bausmėmis šešėlio nenugalėsime, turi būti ir kitos administracinės ir mokestinės priemonės“, – konstatuoja seimo narė.
Ekspertai sutaria, kad viena didžiausių nelegalios prekybos akcizinėmis prekėmis problemų – bloga akcizų politika. „Produktų akcizus reguliuoja ES normos, tačiau mes jas kai kur gerokai peržengėme. Pavyzdžiui, degalų ir stipraus alkoholio akcizai yra gerokai aukštesni nei reikalauja ES“, – sako VšĮ „Mokesčių ir verslo administravimo centras“, atlikusios kompleksinę Lietuvos akcizų studiją vadovas Mindaugas Paljanskas.
„Šešėlis nėra vien muitinės, mokesčių inspekcijos ar kitų kontrolės institucijų reikalas. Kovoje su šešėliu teisingas klausimas yra ne „kaip geriau surasti ir nubausti“, o „kaip padaryti, kad veikti legaliai būtų lengviau?“. Kiekvienas ribojimas gali padidinti šešėlinę ekonomiką. Iš esmės valdžia turi priimti tokius įstatymus, mokesčius ir reguliavimus, kad žmogui veikti legaliai būtų ir paprasčiau, ir naudingiau“, – pritaria ir parlamentarė A.Bilotaitė.
Pasak VšĮ „Lietuva be šešėlio“ direktoriaus Kęstučio Kupšio, bandydami kamšyti biudžeto skyles akcizų didinimu politikai, regis, pamiršta kur yra Lietuva. „Kaimynystėje turime dvi dideles valstybes, kuriose akcizinės prekės gerokai pigesnės. Bet jose taip pat kyla kainos, jos taip pat spręsdamos savo problemas didina akcizus, tad protinga būtų ne vis bandyti atsiplėšti nuo jų kainomis, bet palaukti, kol jos pasidarys tokios, kad kontrabanda neapsimokėtų. Pažiūrėkite, anksčiau buvusi viena populiariausių prekių – kontrabandiniai stiprūs alkoholiniai gėrimai – dabar retai sutinkama, nes jų nebeapsimoka įvežti kontrabanda“, – sako K.Kupšys.
LLRI atliktas tyrimas rodo, kad 2014-aisiais šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarys ketvirtadalį (25 proc.) ekonomikos. Šešėlis jau šeštus metus iš eilės bus smarkiai didesnis nei prieš krizę, kai siekė 18 proc. BVP.
LLRI skaičiavimais, 2014 metais šešėlis stipriojo alkoholio rinkoje sudarys 27 proc. cigarečių rinkoje 2013 metų pabaigoje fiksuotas 28 proc., o degalų rinkoje – 26 proc. šešėlis. Taip pat remiantis tyrimo duomenimis, 2013 metais bent 20 proc. Lietuvos gyventojų dirbo samdomą darbą neoficialiai arba dirbdami samdomą darbą dalį atlyginimo gavo „vokelyje“.
Šešėlinės ekonomikos dalis BVP sparčiai augo nuo 2008 metų ir 2010 metais sudarė net 28 proc. šalies BVP, 2013 metais – 26 proc. BVP.
