Užtat Lietuva prarado keturis žmones, - indo ir lietuvaitės vaikai gimė jau Britanijoje. Kol kas jie nemato jokios dingsties grįžti į Lietuvą. „Mama, - prataria tėvus aplankanti Vytė. - Juk taip viskas gimtinėje brangu“.
Emigracija – dar ne nuosprendis
Didžioji emigracijos banga, kuri pakilo Lietuvai įstojus į ES 2004-aisiais, keterą aukščiausiai iškėlė per didžiąją pasaulinę finansų krizę, 2009-2010 metais.
Tačiau emigracija nebėra ta kardžuvė, kuri gali nusmeigti Lietuvos ateitį.
„Didžiausi Lietuvos demografiniai iššūkiai susiję ne su emigracija. Bet su ypač mažu vaikų gimstamumu nuo 1990-ųjų iki šio amžiaus pradžios. Tuo metu gimę vaikai per artimiausią dešimtmetį įsilies į darbo rinką ir pakeis joje vyresnio amžiaus specialistus. Bet anaiptol ne visus“, - patikino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų mažėja sparčiausiai Europoje. Tai – signalas, kad iki 2030-ųjų pabaigos Lietuvoje net trečdaliu sumažės darbingo amžiaus žmonių.
„Žinoma, svarbu, kad dėl emigracijos praradome dalį gyventojų. Bet atsiranda jau naujų tendencijų - lietuviai grįžta į gimtinę. Lyginamoji (išvykstančių ir parvykstančių) emigracija šiuo metu jau yra žemiausia, kokios bebūta per pastarąjį dešimtmetį.
Todėl pagrindinis iššūkis, - žemas gimstamumas vis dar toks pat ir išlieka“, - valstybės ateičiai grėsmę įžvelgė N.Mačiulis.
Kas dirbs, kai sumažės trečdaliu darbingo amžiaus žmonių? Kas kurs pridėtinę vertę? Kas mokės mokesčius ir socialinio draudimo įmokas?
Tai – klausimai, kuriems ieškodama atsakymų valdžia turi smarkiai pasukti galvą jau dabar.
„Sodros" biudžetą subalansuoti jau dabar sunku. Šiuo metu 100 dirbančiųjų tenka 26 pensijinio amžiaus žmonės. Po poros dešimtmečių 100 dirbančiųjų turės išlaikyti 55 pensininkus.
Turime suvokti, kad subalansuoti valstybės finansus bus sunku. Mokesčių mokėtojų bus mažiau, bet reikės mokėti pensijas, didesnių išlaidų reikės sveikatos apsaugai. Todėl būtina dabar sugalvoti, ką daryti“, - įspėjo ekonomistas.
Reikia ne tik „sidabrinės kulkos“
Vienas gelbėjimo ratų – švietimo sistemos pokyčiai. Anot N.Mačiulio, pats laikas pasirūpinti, kad darbingo amžiaus žmonės būtų kompetetingi specialistai ir galėtų užimti laisvas darbo vietas.
„Šiuo metu yra apie 200 tūkst. bedarbių, bet tuo pačiu – ir daugybė laisvų darbo vietų.
Vadinasi, švietimo sistema turi keistis – prognozuoti, kokių specialistų reikės ateityje. Ir juos rengti“, - kalbėjo N.Mačiulis.
Kitas – būtina keisti ir mokesčių sistemą, kad galų galė pavyktų subalansuoti valstybės finansus bei numatyti, kokio dydžio turi išlikti valdžios sektorius, jei mokesčių mokėtojų nuolat mažės.
„Ne tik vyriausybė, - visos didžiosios partijos turi sutarti dėl valstybės vizijos ir strategijos, ir, nepriklausomai nuo vyriausybės sudėties, jos laikytis“, - valdžiai vaistų nuo žlugimo receptą išrašė ekonomistas.
Nes, jo teigimu, jei ir kas nors nukaltų „sidabrinę kulką“, kuri staiga padidintų gimstamumą Lietuvoje, o po poros dešimtmečių darbingo amžiaus žmonių būtų daugiau, nei šiuo metu prognozuojama, vis dėlto problemų tai neišspręstų.
„Galbūt darbo rinkoje situaciją pagerintų imigracija? Bet kaip tuomet užtikrinti, kad į Lietuvą atvyktų geri specialistai, kvalifikuoti darbuotojai, o ne tie, kuria čia ieškos socialinių išmokų ar naudos Lietuvą kaip vartus į kitas ES valstybes?“ - N.Masiulis paliko atverstą valdžiai skirtų užduočių sąsiuvinį.
Pliko kaulo skutinėjimas
„Kalbu apie tuos mokesčius bene 14 metų. Tai ilgiausia kalba mano gyvenime, kuri vis dar – neužbaigta“, - karčiai šyptelėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Jo teigimu, didžiausius sunkumus kelia tai, kad Lietuvoje nesibaigia viešųjų finansų identiteto, - tapatybės krizė. Valstybės apsižiotos funkcijos niekaip neatitinka realių jų finansavimo galimybių. O jos šiuo metu yra mažiausios visoje ES.
„Lietuva surenka mažiausiai mokesčių nuo BVP visoje Europoje. Tai – skandalas, tačiau vis tiek nieko nedaroma“, - valdžios abejingumo neįstengia perprasti R.Kuodis.
Toji tapatybės krizė kelia ir daugybę kitų problemų, pavyzdžiui, nepakankamai finansuojama valstybės gynyba, pensijoms nuo BVP skiriama perpus mažiau, nei Europos vidurkis. O juk tai įstūmė pensininkus į skurdą ir sumažino vidaus paklausą.
„Sveikatos apsaugoje viskas nudreifavo į vokelių sistemą. Tokios šalys kaip mūsų sveikatos apsaugai turi skirti 10 proc. BVP, bet skiria perpus mažiau.
Aukštojo mokslo kokybės standartai taip pat krito, o pinigų ieškoma prastai besimokančiųjų piniginėse.
Vadinasi, reikia radikalių pokyčių, bet valstybė niekaip nesiryžta sumažinti apžiotų funkcijų. Ir nesutvarko mokesčių sistemos“, - sakė R.Kuodis.
Būdus, kaip išsigelbėti R.Kuodis sakė siūlantis daugybę metų. Vienas jų – sumažinti legalių išimčių, kai taikomos mokesčių lengvatos.
Kitas – sukurti paskatą žmonėms, kad jie norėtų sumokėti mokesčius, pavyzdžiui, sukuriant individualias Sodros sąskaitas, o ne mesti pinigus į bendrą jos katilą.
Trečias – sumažinti gigantišką mokesčių administravimo sistemą.
„Grėsmė kybo virš valstybės, bet politikai – ramūs. Atvirkščiai, nepasibodi pasigirti, kad pas mus surenkama mažiausiai mokesčių. Tarytum tai – privalumas.
Juk tai lemia ne maži mokesčiai, bet prastas jų surinkimas: gausybė legalių išimčių, galinga administravimo sistema, milžiniška šešėlinė ekonomika.
O tikruosius mokesčius moka vis mažėjanti sauja mokesčių mokėtojų. Visi kiti „zuikiauja“, - naudojasi viešosiomis paslaugomis, už jas nieko nemokėdami“, - aiškino ekonomistas.
