Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad rinkos jau anksčiau įvertino galimą Lietuvai
palankų EK sprendimą.
„Gali būti, kad tai gali reitingų agentūras dar pastūmėti
sumažinti Lietuvos skolinimosi riziką, bet, manau, nemažai
agentūrų tai jau padarė“, - aiškino R.Vilpišauskas.
Jo nuomone, artimiausiu metu palengvės prekyba
su kitomis euro šalimis, kurios yra svarbios Lietuvos prekybos
partnerės, - su Latvija, Vokietija ir kitomis. Kita vertus,
kol Lenkija nepereis prie euro, Lietuva ir toliau išliks viena
mažiausiai su kitomis euro zonos šalimis prekiaujančių valstybių.
R.Vilpišauskas sakė matantis ir tam tikros rizikos, ypač dėl
atpigsiančio skolinimosi. Tai dažnai pateikiama kaip
privalumas, nes esant poreikiui skolintis, įsivedus eurą tai daryti
bus pigiau.
„Tačiau tai gali tapti ir paskata ir daugiau skolintis ir
išlaidauti. Tai sukuria tam tikrų rizikų, kurios Graikijos atveju
pavirto trūkumais - atpigus skolinimuisi,
smarkiai išaugo jo mastai“, - tvirtino instituto vadovas.
Ko daugiau - buvimo euro zonoje privalumų
ar rizikos? Anot R.Vilpišausko, bent jau didelė dalis Europos
politinio elito laikosi nuostatos, kad priklausomas vieningos valiutos
erdvei yra svarbus ir ne tik ekonominio, bet ir karinio valstybės
saugumo prasme.
Kiti ekonomistai pritarė, kad net ir įsivedus
šalyje toliau išliks ilgalaikių finansinių problemų.
„Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau
subalansuoti. Į tai dėmesį atkreipė EK.
Juk darbingo amžiaus
gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti
viešąsias paslaugas yra gana dideli“, – sakė
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jam nerimo kėlė ir mažėjantis Lietuvos konkurencingumas. Šių metų fiskalinis
deficitas sieks 2 proc. BVP, todėl, anot N.Mačiulio, Lietuvai
einamosioms išlaidoms šiemet skolintis daugiau negu 2 mlrd. litų.
„Vien 2015 metais bus daug prioritetų. Yra poreikis skirti
papildomų lėšų senatvės pensijų kompensavimui, kultūros
darbuotojų atlyginimųir krašto apsaugos finansavimo
didinimui“, – vardijo N. Mačiulis.
Pasak jo, svarbiausia toliau vykdyti
reformas ir užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pažeidžiama ilguoju
laikotarpiu.
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė atkreipia dėmesį: „ECB savo išvadoje pažymi, kad infliacijos rodiklis turėtų būti stebimas atidžiau, nes, nepaisant to, jog šiuo metu kriterijus atitinkamas su nemažu rezervu, vidutiniu laikotarpiu dėl monetarinių priemonių stokos jis gali priartėti prie kriterijaus ribos. Išties, makroekonominių rodiklių prognozės neduoda pagrindo laukti didesnio infliacijos augimo. Viešųjų finansų iššūkių nemato nei ECB, nei objektyviai vertinant biudžeto deficito raidą vertėtų jų tikėtis vidutiniu laikotarpiu“.
Anot jos, Lietuvos ketinimą nuo 2015 m. nacionaline valiuta turėti eurą reikia vertinti kaip žymų teigimą postūmį Lietuvos ir Baltijos šalių investicinei aplinkai, potencialą užsienio prekybos partnerių, investuotojų pasitikėjimo augimui bei tarptautinių reitingų agentūrų suteikiamų reitingų augimo perspektyvą, kas reikš ilgainiui žemesnius valstybės skolinimosi kaštus ir valstybės skolos kainos mažėjimą.
Valdančiajai koalicijai priklausantys politikai nevienareikšmiškai vertino leidimą Lietuvai įsivesti eurą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis neslėpė ir tam tikro skepticizmo.
„Gana skeptiškai žiūriu, kadangi euro zonos valstybės dar neišėjo iš recesijos, dalyje Pietų Europos valstybių dar yra praktiškai krizė. Mes neturime skubėti, nes nežinome, kaip vystysis situacija euro zonoje, bus ar nebus augimas“, – sakė V. Tomaševskis.
Į Europos Parlamentą išrinktas „darbietis“ Viktoras Uspaskichas tvirtino, kad visą laiką, nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą, pasisakė už euro įvedimą. Tačiau politikas taip pat įsitikinęs, kad jeigu būtų buvęs surengtas referendumas, tai diskusijų būtų daugiau.
„Aš visą laiką sakau: jeigu žmonės nori dalyvauti priimant sprendimus, tai jiems reikia sudaryti tokias galimybes“, – sakė jis.
Tuo tarpu Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus vertinimu, Europos Komisijos leidimas Lietuvai įsivesti eurą yra istorinis sėkmingos Lietuvos ekonominės politikos suvaldant krizę įvertinimas.