Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad rinkos jau anksčiau įvertino galimą Lietuvai palankų EK sprendimą.
„Gali būti, kad tai gali reitingų agentūras dar pastūmėti sumažinti Lietuvos skolinimosi riziką, bet, manau, nemažai agentūrų tai jau padarė“, - aiškino R.Vilpišauskas.
Jo nuomone, artimiausiu metu palengvės prekyba su kitomis euro šalimis, kurios yra svarbios Lietuvos prekybos partnerės, - su Latvija, Vokietija ir kitomis. Kita vertus, kol Lenkija nepereis prie euro, Lietuva ir toliau išliks viena mažiausiai su kitomis euro zonos šalimis prekiaujančių valstybių.
R.Vilpišauskas sakė matantis ir tam tikros rizikos, ypač dėl atpigsiančio skolinimosi. Tai dažnai pateikiama kaip privalumas, nes esant poreikiui skolintis, įsivedus eurą tai daryti bus pigiau.
„Tačiau tai gali tapti ir paskata ir daugiau skolintis ir išlaidauti. Tai sukuria tam tikrų rizikų, kurios Graikijos atveju pavirto trūkumais - atpigus skolinimuisi, smarkiai išaugo jo mastai“, - tvirtino instituto vadovas.
Ko daugiau - buvimo euro zonoje privalumų ar rizikos? Anot R.Vilpišausko, bent jau didelė dalis Europos politinio elito laikosi nuostatos, kad priklausomas vieningos valiutos erdvei yra svarbus ir ne tik ekonominio, bet ir karinio valstybės saugumo prasme.
Kiti ekonomistai pritarė, kad net ir įsivedus šalyje toliau išliks ilgalaikių finansinių problemų.
„Ilguoju laikotarpiu valstybės finansus bus vis sunkiau subalansuoti. Į tai dėmesį atkreipė EK.
Juk darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažės, o valstybės įsipareigojimai vykdyti viešąsias paslaugas yra gana dideli“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jam nerimo kėlė ir mažėjantis Lietuvos konkurencingumas. Šių metų fiskalinis deficitas sieks 2 proc. BVP, todėl, anot N.Mačiulio, Lietuvai einamosioms išlaidoms šiemet skolintis daugiau negu 2 mlrd. litų.
„Vien 2015 metais bus daug prioritetų. Yra poreikis skirti papildomų lėšų senatvės pensijų kompensavimui, kultūros darbuotojų atlyginimųir krašto apsaugos finansavimo didinimui“, – vardijo N. Mačiulis.
Pasak jo, svarbiausia toliau vykdyti reformas ir užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pažeidžiama ilguoju laikotarpiu.
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė atkreipia dėmesį: „ECB savo išvadoje pažymi, kad infliacijos rodiklis turėtų būti stebimas atidžiau, nes, nepaisant to, jog šiuo metu kriterijus atitinkamas su nemažu rezervu, vidutiniu laikotarpiu dėl monetarinių priemonių stokos jis gali priartėti prie kriterijaus ribos. Išties, makroekonominių rodiklių prognozės neduoda pagrindo laukti didesnio infliacijos augimo. Viešųjų finansų iššūkių nemato nei ECB, nei objektyviai vertinant biudžeto deficito raidą vertėtų jų tikėtis vidutiniu laikotarpiu“.
Anot jos, Lietuvos ketinimą nuo 2015 m. nacionaline valiuta turėti eurą reikia vertinti kaip žymų teigimą postūmį Lietuvos ir Baltijos šalių investicinei aplinkai, potencialą užsienio prekybos partnerių, investuotojų pasitikėjimo augimui bei tarptautinių reitingų agentūrų suteikiamų reitingų augimo perspektyvą, kas reikš ilgainiui žemesnius valstybės skolinimosi kaštus ir valstybės skolos kainos mažėjimą.
Valdančiajai koalicijai priklausantys politikai nevienareikšmiškai vertino leidimą Lietuvai įsivesti eurą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis neslėpė ir tam tikro skepticizmo.
„Gana skeptiškai žiūriu, kadangi euro zonos valstybės dar neišėjo iš recesijos, dalyje Pietų Europos valstybių dar yra praktiškai krizė. Mes neturime skubėti, nes nežinome, kaip vystysis situacija euro zonoje, bus ar nebus augimas“, – sakė V. Tomaševskis.
Į Europos Parlamentą išrinktas „darbietis“ Viktoras Uspaskichas tvirtino, kad visą laiką, nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą, pasisakė už euro įvedimą. Tačiau politikas taip pat įsitikinęs, kad jeigu būtų buvęs surengtas referendumas, tai diskusijų būtų daugiau.
„Aš visą laiką sakau: jeigu žmonės nori dalyvauti priimant sprendimus, tai jiems reikia sudaryti tokias galimybes“, – sakė jis.
Tuo tarpu Seimo opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus vertinimu, Europos Komisijos leidimas Lietuvai įsivesti eurą yra istorinis sėkmingos Lietuvos ekonominės politikos suvaldant krizę įvertinimas.
