Galima euro įvedimo nauda analizuota keturiais aspektais: 1) palūkanų normos sumažėjimo; 2) valiutos keitimo ir tarptautinių atsiskaitymų išlaidų sumažėjimo; 3) įtakos užsienio prekybai; 4) tiesioginių užsienio investicijų pokyčių.
Lietuvos bankas pripažino, kad galimų tiesioginių užsienio investicijų pokyčių dėl duomenų trūkumo nepavyko įvertinti kiekybiškai. Tačiau Lietuvos bankas atliko išsamius skaičiavimus ir pateikė pirmųjų trijų punktų, kurie pagrįstų euro įvedimo naudą, analizę.
Verta atkreipti dėmesį, kad vertinimo rezultatai yra tik prognozės, grįstos praeities duomenų analize. Ar prognozės pasitvirtins, bus galima atsakyti tik postfactum. Kita vertus, atliktas visapusiškas vertinimas, todėl prognozės pateikiamos atsižvelgiant tiek į optimistinį (kai dėl euro įvedimo sumažėja ne tik valiutos kurso rizika, bet ir šalies kredito rizika), tiek į konservatyvų (kai dėl euro įvedimo sumažėja tik valiutos kurso rizika) euro įvedimo galimų pasekmių scenarijų.
Analizėje teigiama, kad nesvarbu, kuris iš Vertinime pasirinktų scenarijų būtų pritaikytas, visais minėtais aspektais euro įvedimas būtų naudingas, skirtųsi tik naudos dydis.
Viena iš esminių euro įvedimo teigiamų pasekmių – palūkanų normos sumažėjimas. Viena vertus, tai leistų tiek Lietuvai, tiek nefinansinėms įmonėms bei namų ūkiams pigiau skolintis. Kita vertus, palūkanų normų mažėjimas mažintų mokamas palūkanas už terminuotuosius indėlius bankuose.
Antras aspektas, kuriuo vertinta euro įvedimo nauda Lietuvai, yra valiutos keitimo ir tarptautinių atsiskaitymų išlaidų sumažėjimas.
Už tarptautinius atsiskaitymus reiktų mokėti mažiau, nes, Lietuvai prisijungus prie euro zonos, bankai privalėtų už tarptautinius mokėjimus eurais į kitas Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis iš mokėjimo paslaugų vartotojo imti tokį patį mokestį, kaip ir už atitinkamus to paties dydžio mokėjimus eurais šalies viduje. Kita vertus, mažai tikėtina, kad bankai patys prisiimtų visus šiuos nuostolius. Greičiausiai tiesiog bus padidinti mokesčiai, imami už mokėjimus eurais šalies viduje. Taigi, nors mokėjimai eurais į EEE šalis atpigtų, tačiau vietiniai mokėjimai turėtų pabrangti.
Vertinime nurodoma, kad Lietuvos užsienio prekyba taip pat turėtų pajusti euro įvedimo naudą. Ji sunkiai išmatuojama kiekybiškai, nes euro įvedimo teigiamas efektas pasireikštų padidėjus konkurencijai: prekiaujant didžiulėje rinkoje (ES) viena bendra valiuta, būtų lengviau palyginti kainas, o tai lemtų rinkos skaidrumą, dėl kurio didėtų eksportuotojų konkurencija.
Be jau aprašytos naudos, įsivedusi eurą Lietuva patirtų ir sąnaudų. Tiesa, priešingai nei nauda, nuostoliai būtų vienkartiniai arba trumpalaikiai, išskyrus nuolatines įmokas į Europos Centrinį Banką bei kai kuriuos specialios paskirties fondus.
Įvedus eurą, kainos, spėjama, padidėtų 0,2–0,3 proc. Pagrindinės to priežastys: kainų apvalinimas ir pardavėjų noras jas padaryti patrauklias; euro įvedimo sąnaudų perkėlimas vartotojams ir kita.
Lietuvos bankas nurodo, kad vienkartinės euro įvedimo išlaidos, susijusios su išlaidomis gryniesiems pinigams pagaminti ir pakeisti, informacinėms, mokėjimo ir apskaitos sistemoms pertvarkyti ir kai kurios kitos išlaidos Lietuvoje galėtų sudaryti apie 0,5–0,7 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tačiau, nepaisant šių ir kai kurių kitų sąnaudų bei atsižvelgus į Lietuvos būsimas įmokas į Europos Centrinį Banką, galimai ir į Tarptautinį valiutos fondą bei tam tikrus kitus specialios paskirties fondus, Vertinime pažymima, kad euro įvedimo nauda atsvertų šiuos praradimus.
Komentaro autorė yra advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė.
