Siekiant užkirsti kelią plastikinių maišelių naudojimui rekomenduoja pasitelkti mokesčius, rinkodaros priemones ar draudimus. Lietuva kol kas sprendimo, kokiomis priemonėmis kovos su plastikiniais maišeliais, dar nepriėmė ir labiau akcentuoja švietimą.
Nori sumažinti naudojimą
Ekspertai nurodo, kad žmonės plastikinius maišelius renkasi, nes jie yra lengvi, tvirti ir patvarūs. Kita vertus, jie išlieka šimtus metų ir, pavyzdžiui, kaupiasi jūrose ir niokoja laukinę gamtą.
„Kasmet daugiau nei 8 milijardai plastikinių maišelių tampa šiukšlėmis Europoje, taip daroma žala aplinkai“, - pabrėžė ES aplinkos komisaras Janezas Potočnikas Briuselyje per tradicinę „Žaliąją savaitę“, kurioje šiais metais ypatingas dėmesys skirtas išteklių išsaugojimui ir darbo vietų kūrimui.
Kai kurios ES valstybės narės jau pasiekė reikšmingų rezultatų perdirbdamos plastikinius maišelius.
„Jei kiti sektų šiuo pavyzdžiu, šiandien ES suvartojimą galėtume sumažinti iki 80 proc.“, - prognozavo jis.
Europos Komisija yra pasiūliusi direktyvos dėl pakuočių ir pakuočių atliekų pakeitimus, kuriais būtų siekiama sumažinti plonų (iki 50 mikronų) maišelių naudojimą. Jei pakeitimai bus priimti, kiekviena Europos Sąjungos valstybė privalės nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus pasiektas šis tikslas.
Kaip alternatyvos pateikiami ekonominiai instrumentai (mokesčiai, draudimas prekybininkams nemokamai dalyti maišelius), rinkos apribojimai (drausti plastikinių maišelių naudojimą).
Lietuvos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad pritartų siūlymui žaboti plastikinių maišelių vartojimą, tačiau, norint tai padaryti, siūlo turėti alternatyvą, kurios kol kas Lietuvoje nesimato.
Mato rimtesnių problemų
Aplinkos viceministras Almantas Petkus Eltai sakė, kad kai EK priims direktyvą, kaip mažinti maišelių vartojimą, bus daugiau aiškumo.
„Dabar Europa ir yra tame ieškojime, kaip reikėtų mažinti maišelių naudojimą. Vienas iš paprasčiausių ir primityviausių būdų, aišku, yra apmokestinti kiekvieną maišelį. Bet mes bandome išsiaiškinti, dėlioti, skaičiuoti, kiek tai gali paveikti vartotojo apsisprendimą: jeigu kiekvienas maišelis kainuos po 2-3 centus, kai vidutinis gyventojo krepšelis prekybos centre yra per 100 litų, tai tie keli centai negali daryti įtakos“, - sakė viceministras.
Pasak A. Petkaus, ilgiausias kelias yra supratimas, kad reikia saugoti gamtą ir visuomenės švietimas šia tema.
„Kol kas kažkokių konkrečių sprendimų tuo klausimu nėra priimta, yra tik pasiūlymai. Po truputėlį variantų ieškome“, - patikino politikas, anot kurio, linkstama link dviejų kraštutinumų: plastikinių maišelių apmokestinimo ir švietimo, tačiau pabrėžė tarpinio varianto atsiradimą.
Kita vertus, aplinkos viceministras atkreipė dėmesį į tai, jog žiūrint plačiąja atliekų tvarkymo prasme, Lietuva turi žymiai svarbesnių uždavinių - Lietuvoje dar vis 80 proc. atliekų šalinama sąvartynuose. Tai esą ir yra didžiausias iššūkis.
„Čia mes randame kelius ir būdus, kaip tą dalyką mažinti. Didžiausias ministerijos dėmesys yra sukoncentruotas į tai. Kad dėl maišelių niekas nevyksta - negalima sakyti. Vyksta pasirengiamieji darbai, bandome surinkti ir kitų ES valstybių patirtį. Dažniausiai nueinama tuo keliu, kad apmokestinama. Kažkokios konkrečios šalies nesivaikome, bandome išgryninti gerąją praktiką ir priimsime savo sprendimus“, - svarstė A. Petkus. Jo teigimu, klausimas, nuo kada maišeliai galėtų būtų apmokestinti, ankstyvas.
Lietuviai gamtos nesaugo
EK direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų ketvirtadienį svarstyta ES Aplinkos tarybos posėdyje Liuksemburge.
Anot Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, Lietuva iš esmės pritaria pasiūlymui, kad reikia apribojimų maišelių naudojimui. Lietuva taip pat pritaria Europos Parlamento siūlymui taikyti išimtis lengviems maišeliams, kurie reikalingi dėl higienos - daržovėms, drėgniems produktams. Tačiau Lietuva abejoja dėl šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Graikijos siūlymo, jog maišeliai būtų skirstomi pagal rūšis, t.y. pirminius, antrinius ir tretinius - tai esą tik dar labiau apsunkintų maišelių administravimą. Lietuva taip pat nemano, kad tikslinga būtų nustatyti bendrą Europos užduotį, pavyzdžiui, maišelių suvartojimą sumažinti atitinkamu procentu.
„Manome, kad geriausia būtų palikti kiekvienai valstybei spręsti, kokio dydžio užduotį ar ekonomines priemones nustatyti, ne Europos lygiu“, - sakė V. Karosienė.
Siūlymas vykdyti maišelių apskaitą vienetais ir kilogramais - Lietuvai taip pat nepriimtinas, geriau apsistoti ties vienu matu ir matuoti kilogramais, kaip yra daroma šiuo metu.
Pirmininkaujanti Graikija turės suderinti bendrą direktyvos tekstą. Lietuvoje maišeliams, kaip ir kitoms pakuotėms, mokestis taikomas nuo 2004 m.
Skaičiuojama, kad vienas asmuo Lietuvoje per metus sunaudoja kelis šimtus maišelių, o, pavyzdžiui, Danijoje vos kelis vienetus.
Drastiškiausių priemonių prieš maišelių naudojimą dar 2012 m. pabaigose ėmėsi Indijos vyriausybė, ji uždraudė bet kokius plastikinius maišelius sostinėje Naujajame Delyje, taip dar labiau sugriežtindama 2009-aisiais priimtą potvarkį. Indijos sostinėje, kur gyvena 17 mln. žmonių, kasdien susidaro 574 tonos plastiko šiukšlių. Tačiau plastikinių maišelių apribojimai jau galioja ir kai kuriuose ES valstybėse, pavyzdžiui, Šiaurės Airijoje pernai įsigaliojo 5 pensų mokestis už plastikinius maišelius. Mažmenininkai iš kiekvieno pirkėjo ima po 5 pensus už vienkartinį maišelį. Pajamos iš mokesčio skiriamos Aplinkos apsaugos departamentui.
Būdami lengvi ir maži plastikiniai maišeliai dažnai patenka ne į atliekų rūšiavimo centrus, o į jūrą, kur jų irimo procesas gali trukti šimtus metų. Mokslininkų duomenimis, jau dabar vien Viduržemio jūroje plūduriuoja 250 mlrd. plastikinių maišelių skutų, arba 500 tonų plastiko, kuris yra ilgaamžis. Jūrų gyvūnai, prariję plastiko daleles netyčia arba palaikę jas maistu, gali žūti. Šiaurės jūroje per 90 proc. kai kurių rūšių mirusių paukščių skrandžiuose aptikta plastiko dalelių. Yrančiomis plastiko dalelėmis, kuriose būna priedų, pavyzdžiui, patvariųjų organinių teršalų, gali būti užterštas dirvožemis ir vandentakiai.
