Visame pasaulyje auganti vidurinioji klasė lems, kad didės materialiųjų prekių paslauga. Iš to naudos galėtų išpešti Europa ir Lietuva taip pat, nes šis regionas geba pasiūlyti kokybiškų prekių. O daugiau bendradarbiaudami su mokslininkais ir žinodami, kokius jų kuriamus produktus įmanoma komercializuoti, Lietuvos verslininkai pasauliui pajėgtų pasiūlyti žiniomis grįstų ir aukštos pridėtinės vertės produktų. Kol kas čia – nearti dirvonai.
Ragina pasinaudoti urbanizacija
Tarptautinės kompanijos „The Economist Group“ vyriausiasis atstovas Kinijoje ir „The Economist Intelligence Unit Limited“ patarėjų tarnybos direktorius Xu Sitao ragina ES ir Lietuvos verslininkus atkreipti dėmesį į tai, jog pusė gyventojų, gyvenančių Kinijoje, apsistoję miestuose. „Tai reiškia, kad bus suvartojama daugiau mėsos, pieno produktų, daržovių, didės poreikis švietimui, sveikatos sistemai. Šiomis tendencijomis reikia pasinaudoti“, - akina „The Economist Intelligence Unit Limited“ patarėjų tarnybos direktorius.
Vertindama šią tendenciją galimybių įžvelgia ir Europos pramonininkų konfederacijos „BusinessEurope“ direktorė Thérèse de Liedekerke. Anot jos, Europa jau buvo susidūrusi su situacija, kai vidurinioji klasė labai domėjosi produktais – ypač importuojamais. Tačiau, pasak Thérèse de Liedekerke, ilgainiui situacija keičiasi – išsivysto individualizuoti skoniai. „Čia Europa turi didelį privalumą, nes gali pasiūlyti kokybiškas paslaugas“, - teigia Europos pramonininkų konfederacijos „BusinessEurope“ direktorė.
Kalbėdama apie Lietuvos eksporto galimybes Th. de Liedekerke pataria išanalizuoti geografinės diferenciacijos galimybes. „Jūsų maistas nepaprastai skanus, todėl naujas rinkas galite užkariauti jau turimais produktais“, - sako ji.
Reikia lietis į pasaulinę grandinę
„Jūs turite galimybių ir potencialo“, - drąsino „The Economist Intelligence Unit“ posovietinių šalių ekonomikos analitikas Alexas Nice'as.
Anot jo, negalima sakyti, kad Lietuva turėtų mažinti eksportą į Europą, o didinti į trečiąsias šalis. A.Nice'o manymu, reikia daugiau padirbėti Lietuvą labiau integruojant į pasaulinę tiekimo grandinę, kaip kad pavyko tai įgyvendinti Lenkijai ar Vengrijai.
O pritraukus užsienio investicijas, Lietuvos kelias, A.Nice'o teigimu, būtų žiniomis grįstos pramonės kūrimas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis svarsto, jog Lietuvos įmonės turi didelę galimybę koncentruotis pagal produktus ir su jais išeiti į platesnes rinkas, šioms pasiūlyti didesnius produkcijos kiekius.
„Į naujos prieigos centrus universitetuose investavome apie milijardą litų. Per pernai metų pusmečio statistika rodo, kad vienas prieigos centras per dieną sugebėjo uždirbti tik tūkstantį litų. Tai rodo, kad augimo potencialas labai didelis. Mums reikia daugiau ir efektyviau dirbti su mokslu. Mums reikia žinoti, ką galime komercializuoti“, - kalbėjo R.Dargis.
