2013 metais Lietuvos šešėlinės ekonomikos indeksas buvo 15,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išliko mažiausias tarp trijų Baltijos šalių. Estijoje šis indeksas sudarė 15,7 proc. BVP, tuo tarpu Latvijoje jis ir toliau buvo didžiausias – 23,8 proc. BVP.
Tokius duomenis atskleidė Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje (Stockholm School of Economics in Riga, SSE Riga) Tvaraus verslo centro, kurį remia SEB bankas, kasmet atliekama Baltijos šalių verslininkų apklausa ir jos pagrindu apskaičiuojamas šešėlinės ekonomikos indeksas.
„Lietuvoje nemaža problema kyšininkavimo lygis. 2012 metais šis rodiklis buvo aukštas. Tai galima pavadinti „darai viską, kad pasiektum tai, ko nori“. Estijoje padėtis yra kitokia. O Lietuva ir Latvija tarytum konkuruoja, kuri labiau kyšininkaus. Paprastai tai yra pinigai, mokami valstybinėms įstaigoms, kad gautum norimas sutartis“, - sakė „SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro direktorius Arnis Sauka.
Kaip parodė tyrimas, Panevėžyje šešėlinė ekonomika labiausiai išsikerojusi. Latvijoje dažniau šešėlis gaubia mažesnes įmones, o Lietuvoje tokios tendencijos nematyti.
„SSE Rigos“ šešėlinės ekonomikos indeksas, apskaičiuojamas nuo 2009 metų, rodo visų trijų Baltijos šalių privataus sektoriaus įmonių vertinimus, koks yra neoficialios ekonominės veiklos lygmuo šalyje ir atskiruose sektoriuose. Apskaičiuojant indeksą įtrauktos trys šešėlinės veiklos sritys – vokeliuose mokamas darbo užmokestis, nelegali darbo jėga ir į apskaitą netraukiamų pajamų įmonėse dalis.
Tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos lygmuo Lietuvoje ir Estijoje 2013 metais, palyginti su 2012 metais, sumenko, o Latvijoje – padidėjo. Anot „SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro ekonomistų, neoficialios veiklos dalis Latvijoje ūgtelėjo atsigaunant statybų sektoriui ir baigus įgyvendinti TVF paskolos programą, pagal kurią turėjo būti mažinamas pilkosios ekonomikos mastas.
Daugiausia bėdų – statybų sektoriuje
Centro analitikų duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje šešėlinei ekonomikai įtaką darė praėjusiais metais į apskaitą neįtrauktos įmonių pajamos, sudariusios atitinkamai 41,8 proc. ir 42 proc. atliekant tyrimą nustatytos šešėlinės ekonomikos. Estijoje į apskaitą neįtrauktų verslo pajamų dalis bendrame katile buvo 27,2 procento.
Antrasis pagal svarbą veiksnys Lietuvoje ir Latvijoje buvo vokeliuose mokami atlyginimai, kurie sudarė 40,4 proc. šešėlinės ekonomikos Lietuvoje ir 40,1 proc. Latvijoje. Estijoje šis veiksnys buvo svarbiausias ir lėmė net 48,1 proc. šešėlinės ekonomikos masto. Visose trijose Baltijos šalyse mažiausiai svarbus buvo nelegalios darbo jėgos veiksnys.
Remiantis tyrimu, visame Baltijos regione šešėlinė veikla yra labiausiai įsigalėjusi statybos sektoriuje – Lietuvoje 19,4 proc. statybos pridėtinės vertės nepatenka į valdžios akiratį.
Didesnė negu vidutiniškai šalyje į apskaitą neįtraukta veiklos dalis yra ir paslaugų sferoje – 18 procentų. Kita vertus, neoficialios veiklos dalis Lietuvoje per metus sumažėjo visuose pagrindiniuose ūkio sektoriuose.
Kodėl į statybų daržą skrieja tiek įtarimo strėlių?
„Statybas temdo šešėlis. Tokia problema būdinga ne tik Lietuvai, tai būdinga visoms šalims. Statybos sritis yra ta, kurioje rasti darbą gali žmonės, kurie neturi aukštos kvalifikacijos, kurie imigravo, čia nereikia didelių pastangų rasti darbą“, - sakė A.Klerauskas.
Pasak jo, šiame versle dalyvauja daug subrangovų, sudaroma daug sandorių, tad daugiau būdų išvengti mokesčių.
Slepia PVM
Taikant rizikos analizę, 91 proc. Valstybinės mokesčių inspekcijos VMI atliktų mokestinių patikrinimų yra rezultatyvūs – jų metu nustatomi pažeidimai. Vidutiniškai vieno patikrinimo metu priskaičiuoja 257 tūkst. litų mokesčių.
Didžiausią dėmesį VMI tenka skirti tiems, kurie sukčiauja siekdami nesumokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas priminė projektus, kurių ėmėsi mokesčių inspektoriai. Į jų akiratį pateko statybos sektorius, medikai, gamintojai, taip pat tų, kurie pirko nekilnojamąjį turtą, pajamų šaltinis.
Jis pabrėžė, kad žemas mokesčių mokėtojų sąmoningumo lygis rodo žmonių nusivylimą valstybe, nepasitikėjimą institucijų skaidrumu. Nusikalsti skatina ir mažos bausmės bei didelė tikimybė, kad tokia veikla bus neatskleista.
Pasak jo, buvimo šešėlyje naudą paprastai lemia per aukštas mokesčių lygis, sudėtingos sistemos, didelės sumokėjimo ir apskaitos tvarkymo sąnaudos.
Pasak Arnio Saukos, „SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro direktoriaus, atliekant tyrimus penktus metus iš eilės galima įžvelgti aiškių tendencijų. „Matuodami neoficialią veiklą Baltijos šalyse pagal vienodą metodiką galime stebėti, kaip situacija keičiasi. Lietuvoje, nors iš verslininkų dar juntamas gana didelis nepasitenkinimas mokestine aplinka, įstatymų baze, valstybės ir jos institucijų požiūriu į verslą, šešėlinė veikla pamažu traukiasi.
Tam įtakos turi ir prevencinės priemonės, ir aktyvesnis verslą reglamentuojančių institucijų darbas. Tačiau atsipalaiduoti nereikėtų, nes šešėlinės ekonomikos mastas labai priklauso nuo verslo nuotaikų, kurioms įtaką daro ekonomikos, politinio gyvenimo pokyčiai, o šiuo metu tam tikrų neramumų, pavyzdžiui, susijusių su konfliktais Rytuose, yra“, - sako A.Sauka.
Anot A.Saukos, tyrimas parodė, kad respondentai – įmonių vadovai ir savininkai, mano, kad tikimybė Lietuvoje būti pričiuptam yra didelė. Palyginti su Estija ir Latvija, ši tikimybė yra didesnė mūsų šalyje.
„Tačiau pakantumas duoti kyšį, slėpti mokesčius yra didžiausias Lietuvoje. Tai rodo, kad manoma, jog yra gerai duoti kyšį. Tai svarbus signalas politikams“, - įspėjo A.Sauka.
Nors jis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklą ir pagyrė, nurodė ir kad nuo 2012-ųjų pasitenkinimas šia institucija mažėja.
Tyrimas rodo, kad Lietuvoje vos 15,6 proc. verslo atstovų yra patenkintas mokesčių politika.
„Tai nedidelis skaičius“, - sakė A.Sauka.
Latvijoje nepasitenkinimas taip pat yra labai didelis, Estijoje rodikliai yra geresni.
Lietuviai pakantūs tam, kas nelegalu
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė atkreipia dėmesį, kad, remiantis „SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro apklausos duomenimis, Lietuvos iždas 2013 metais neteko net 3 mlrd. litų įplaukų iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių bei „Sodros“ įmokų.
„Viena iš priežasčių, kodėl šešėlinė ekonomika yra opi problema Lietuvai, Latvijai ir Estijai, – tai pakantumas neoficialiai veiklai. Europos Sąjungos mastu Baltijos šalys išsiskiria tuo, kad čia pritariama pajamų slėpimui , nelegaliam darbui ar atlyginimams vokeliuose, o tai neabejotinai skatina pilkosios ekonomikos įsitvirtinimą. Kita vertus, pastaruoju metu pastebimas didesnis Lietuvos valdžios pastangų rezultatyvumas, pavyzdžiui, kovojant su nelegalia degalų rinka – šie metai yra pirmieji nuo 2007 metų, kai akcizo mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą viršija planą“, - sako V.Tauraitė.
V.Tauraitė svarstė, kad degalų rinkos atsigavimui įtaką galėjo padaryti ir dėl šešėlio mažėjimas šiame sektoriuje. Anot analitikės, valdžios pastangos kovoti su kontrabanda šiemet nelieka be rezultatų.
Kaip teigia SEB banko vyriausioji analitikė, Lietuva pagal nepakantumui neoficialiai ekonomikai ES nusileidžia tik Latvijai. Estai šiame sąraše – per vidurį po rumunų, kurie įsitaisė per vidurį. Nepakančiausi šešėliui Švedijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Maltos ir Kipro gyventojai.
„SSE Rigos“ Tvaraus verslo centro apklausoje, kurios duomenys naudojami apskaičiuojant šešėlinės ekonomikos indeksą, iš viso dalyvavo daugiau kaip 1500 įmonių vadovų ir savininkų trijose Baltijos šalyse (Lietuvoje – 500). Jos metu buvo apklausti įvairių privataus verslo sektorių atstovai. Apklausa, apžvelgianti 2012-2013 metus, buvo atliekama šių metų kovo-balandžio mėnesiais.
Ką reikėtų daryti, kad trauktųsi šešėlinė ekonomika?
Kaip vieną iš paveikių priemonių analitikai nurodo piliečių švietimą ir sąmoningumo kėlimą.
Pasak V.Tauraitės, kai kuriose šalyse, kur mokesčiai kur kas didesni nei Lietuvoje, neoficiali ekonomika kur kas mažesnė. Kitur taikomos ir griežtesnės baudos už mokesčių slėpimą, algų mokėjimą vokeliuose.
A.Klerauskas sakė, kad svarbus ne tik verslo, bet ir vartotojų indėlis, tarkim, paprašyti duoti kvitą atsiskaitant už prekes ar paslaugas.
