„Manau, kad poveikis yra labiau teigiamas, nei neigiamas – naujos technologijos už mus atlieka vis daugiau funkcijų, išlaisvina mūsų brangų laiką, kurį galima skirti kitoms prasmingoms veikloms ar poilsiui“, teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis, liepos 10-13 dienomis vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime skaitysiantis pranešimą tema „Technologijos, keičiančios pasaulį ir darbo rinką“.
- Kaip technologijos keičia pasaulį ir darbo rinką?
- Pirmųjų pramoninių revoliucijų metu mašinos ir įrengimai pakeitė žmogaus raumenis – dabar beveik nebeliko profesijų, kuriose didesni raumenys yra konkurenciniu pranašumu.
Dabar įsibėgėjanti technologinė revoliucija yra nusitaikiusi į žmogaus smegenis – vis daugiau rutininių funkcijų, kurias anksčiau atliko žmogus, dabar atlieka kompiuteriai ir robotai. Kai kurie tyrimai rodo, kad iki pusės dabartinių darbo vietų dėl šios revoliucijos bus prarasta.
Tačiau tai nėra blogai – jei nemėgstamą ir sudėtingą darbą pigiau ir geriau gali atlikti robotas ar programinė įranga, žmogus ilguoju laikotarpiu dėl to tik laimi. Kaip ir ankstesnių pramoninių revoliucijų metu, prarastas darbo vietas žemės ūkyje ir pramonėje kompensavo naujos galimybės paslaugų sektoriuose. Kažkokią panašią transformaciją matysime ir dabar.
- Ar Lietuvoje pakankamai dėmesio skiriama technologinei pažangai?
- Manau, kad reikia kalbėti ne apie technologinius pokyčius, bet apskritai apie inovacijos kultūrą. Yra įmonių, kuriose inovacijos yra visos veiklos pagrindas, tačiau daug daugiau įmonių neužduoda sau klausimo, ką šiandien gali daryti kitaip, siekdamos geriau patenkinti klientų poreikius.
Apskritai, inovacijos suprantamos per siaurai – juk tai ne tik naujų produktų kūrimas laboratorijose, tai ir, pavyzdžiui, naujų verslo modelių paieškos. Negali skirti pakankamai dėmesio tam, ko nelabai supranti ir kuo nesidomi.
- Ar lanksčios Lietuvos įmonės ir jų darbuotojai pokyčiams?
- Technologijų „perėmimas“ yra besivystančių valstybių rūpestis – mes tai gana sėkmingai darėme per pirmuosius dvidešimt penkerius atkurtos nepriklausomybės metus. Norėdami judėti į priekį turime technologijas kurti, o ne tik jas diegti.
Statistika rodo, kad pagal investicijas į programinę įrangą, tyrimus ir plėtrą gerokai atsiliekame nuo išsivysčiusių šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje įmonės į tyrimus ir plėtrą investuoja apie 0,3 proc. BVP, palyginimui Estijoje šis rodiklis siekia 1,3 proc., Skandinavijos valstybėse – apie 2 proc. BVP. Lietuvoje vis dar nepakankamai išvystyta inovacijų kultūra, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, orientaciją į nuolatinį konkurencingumo didinimą. Tačiau tai pamažu pradeda keistis.
- Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai giriami Lietuvos IT specialistai, ko trūksta kitų technologijų sričių specialistams?
- IT specialistai yra šios revoliucijos smaigalyje – jie kuria programinę įrangą, valdo įrengimus, kurie ir keičia mūsų aplinką ir darbo rinką.
Nenustebčiau, kad ilgainiui iškils naujos kartos kai kurių tradicinių profesijų atstovai, keikiantys robotus ir juos kuriančius asmenis, „atimančius iš jų darbą“.
Priminkime neseniai keliuose pasaulio didmiesčiuose vykusius taksi vairuotojų streikus – buvo protestuojama prieš telefono aplikaciją, leidžiančią greičiau ir pigiau gauti paslaugą. Tokių profesijų bus vis daugiau – technologijos kėsinsis į jų darbo vietas.
Todėl visų specialybių, visų profesijų atstovams XXI amžiuje labiausiai reikės ir labiausiai trūks aukščiausių kognityvinių gebėjimų – kūrybiškumo, gebėjimo identifikuoti ir originaliai spręsti problemas.
- Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime skaitysite pranešimą tema „Technologijos, keičiančios pasaulį ir darbo rinką“. Kokiai auditorijai šis pranešimas aktualiausias?
- Ši tema turėtų būti aktualiausia tiems, kurie turi Adomo obuolį. Lygiai tokia pati svarbi ji ir visoms bei visiems, jo neturintiems. Visų kitų diskusija apie besikeičiantį pasaulį tikrai nesudomins.
- Kodėl jūsų nuomone svarbu palaikyti ryšį tarp Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių tautiečių?
- Sparčiausiai senėjanti Europos Sąjungos visuomenė yra Lietuvoje. Prie tokios situacijos susidarymo prisidėjo ir labai žemas gimstamumas po Nepriklausomybės atkūrimo ir jaunų žmonių emigracija.
Visuomenės senėjimas Lietuvai sukurs ne tik milžiniškus iššūkius, bet ir galimybes. Manau, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams turi būti vienodai svarbūs ir šie iššūkiai, ir galimybės.
- Ką jums reiškia sąvoka „Pasaulio lietuvis“? Ar galite save taip pavadinti?
- Mes visi esame pasaulio lietuviai, net jei kai kurie to nežinome ar tai neigiame. Fizinės valstybių sienos tirpsta.
Vis daugiau darbo vietų tampa virtualiomis. Mus sieja ir įprasmina ne žemėlapyje nubrėžtos linijos, o daug aukštesnės vertybės.
- Kokie jūsų, kaip dalyvio, lūkesčiai Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime?
- Pernai PLJS paskatino mano organizmą gaminti daug laimės hormonų, to paties tikiuosi ir šiemet. Šis susitikimas yra kaip daugiadienis tarptautinis muzikos festivalis, tik pasitenkinimą sukuria ne psichotropinės medžiagos, o idėjos, pažintys ir bendruomeniškumo jausmas.
* * *
Dalyvaukite Pasaulio lietuvių jaunimo pljs2014.lt/"="">pljs2014.lt/"" target="_blank">susitikime.
