Ir tegul „Vici“ vysto pardavimus Singapūre, „Achemai“ tenka daugokai mokėti už dujas, o „Gritės“ gamintojų dar vis netenkina tai, kad lietuviai sunaudoja gerokai mažiau tualetinio popieriaus už europiečius, 3 mln. gyventojų turinti mūsų šalis skųstis turėtų nebent savo muzikiniu skoniu – šiaip ar taip, o ir Minedo verslas Lietuvoje nusisekė puikiai.
Verslininkų diskusijos, iškilmingai pavadintos „Lietuvos pramonė – žemėje ir kosmose“, moderatorius Algirdas Kumža išmaniai nutylėjo, kad viską transliuoja lrytas.lt televizija, tad pokalbis buvo smagiai atviras.
Kai žemės ūkio koncerno „Arvi ir Ko“ vadovas Vidmantas Kučinskas prisipažino, kad didžiausia jo prarasta suma buvo 80 mln. litų, o po to nuskambėjo frazė „ir niekas to nepajuto“, žiūrovai kvatojo bent kelias minutes.
Jauni žmonės nejaučia ribų
Tačiau gal prie reikalo. Kuo gi ta Lietuva tokia gerai ir kas joje visiems taip patinka?
„Štai keli asmeniniai įspūdžiai. Pokyčius įvertinti lengviau ilgai šaly nebuvus - tai ką radau sugrįžęs maloniai nudžiugino – gera rasti gerokai pažengusią šalį“, – sakė TEO LT vadovas Kęstutis Šliužas.
„Pirmiausia, gyvenimo kokybė Lietuvoje tikrai labai gera. Mes to nė neįvertiname. Nei Vilniaus senamiesčio, nei Vingio parko – mums tai duotybė. O Europoje tiek miestų, kur gyventi daug nepatogiau, iki oro uosto reikia pusę dienos važiuoti.
Labai smagu, kad Lietuvoje gali dėl daug ko sutarti kartą paskambinęs. Vis verkiame viešoje erdvėje, kad kažkas blogai? Aišku, norėtųsi gilesnių reformų sveikatos, mokslo srityse.
Nepasitenkinimas yra natūralus progreso variklis, bet neverta vien tik skųstis. Pažiūrėkite, kokios Lietuvoje diegiamos technologijos, moderniausia infrastruktūra, kurių vėl neįvertiname.
Kai sutinku jaunesnius žmones džiaugiuosi, kad jie nebemąsto provincialiai. Nebegalvoja, kaip pasidalyti mažą Lietuvos antklodę. Jie net negalvoja riboti savęs Lietuvos sienomis. Tai labai geri požymiai, daug šviesių dalykų ir potencijos. O trūkumai? Padarysime viską kada nors geriau, bet reikia nesiskųsti, o daryti!
Todėl tikrai nesigailiu savo sprendimo čia grįžti. Čia viskas puiku.“
„Achemai“ galimybių pakanka
„Achema“ įmonių grupės valdybos vicepirmininkas Kasparas Jurgelionis nesureikšmino net dujų kainų:
„Norėčiau kalbėti apie visą mūsų grupę. Viskas ten gerai. Per paskutinį mėnesį Klaipėdos uoste atidarėme du naujus terminalus. Vieną visiškai naują, RORO tipo už 75 mln. litų, o dabar – trąšų terminalą, kuris kainavo dar apie 70 mln.
Laikomės plano Lietuvoje kasmet investuoti po 200 mln. litų. Man, kaip finansininkui, tai rodo, kad viskas yra gerai. Tęsiame tradicija kurti čia darbo vietas ir dalintis tuo, ką sukuriame.
O dėl dujų. Taip – viena mūsų įmonė užsiima azoto trąšomis ir turi tam tikrų problemų. Bet noriu pabrėžti, kad net ir su Jonavos „Achema“ viskas sekasi gerai, nes galimybių pakanka.“
Krizės pamokos nesibaigia
Vidmantas Kučinskas, žmogus, kurio dėka lietuvių mitybą gausiai papildė kalakutiena, paaiškino, kodėl dirbdamas tokioje geroje šalyje ieško rinkų kitur:
„Ar krizė jau pasibaigusi? Simptomų dar yra ir, ko gero, jie jausis dar labai ilgai. Buvo sunkus metas, reikėjo viską permąstyti ir tiesiog išsisukti. Ką ji man davė? Daugiau žilų plaukų. Tačiau ir daugiau suvokimo, kad su banda visada eiti neverta.
Kodėl reikia daryti tai, ką daro visi? Kiekvienas turi dirbti savo darbą ir dirbti geriau už kitus.
Labai jau sureikšminame tas Europos ir Rusijos rinkas. Rinka yra rinka – muitų sistema skirtinga, o dirbant pagal juos viskas yra tas pats. Kaip ir Australija, JAV, Azijos šalys. Lietuvoje nėra kuo skųstis – įstatymai veikia, tačiau nesumaitinsi žmogui daugiau negu jis valgo per dieną. Ir trąšų nereikės daugiau negu reikia. Todėl ir ieškome vietų, kur to produkto trūksta ir galima jį pelningai parduoti.“
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis buvo priverstas teisintis, kodėl registravo įmonę Taline:
„Na, užsienyje užregistravau gal 20 įmonių, bet estiška labai užkliuvo žurnalistams. Net nežinau, ką sakyti. Jei jums įdomu kodėl tai padariau, reikės kalbėti apie Estiją, o kalbame apie Lietuvą.
Sutinku su Kęstučiu, kad Lietuva – puiki šalis, Vilnius – puiki vieta gyventi. Bet mūsų rinka maža, 3 mln. vartotojų. Tad, kai tik pajutau, kad turiu pinigų, pradėjau investuoti į kitas rinkas. Dabar dirbame ir Rumunijoje ir Rusijoje, ir net Ukrainoje. Kodėl Ukraina? Nes mėgstu alpinizmą ir riziką, o rizikuodamas jaučiu didžiulį pasitenkinimą.
Lietuvoje geriausios sąlygos daryti verslą. Tikrai tai galiu patvirtinti. Tačiau čia tik 3 mln. vartotojų. Pasirinkau kitas rinkas ir supratau, kad nėra sudėtingo tą verslą daryti ne tik Vilniuje, Rygoje ar Kijeve. Tas pats būtų ir Londone, ir Berlyne. Taip, dabar esame orientuoti labiau į rytus, tačiau jei tik reikės investuosime ir vakaruose.“
Kuo rusai keičia tualetinį popierių?
Klausimas, ar lietuviai jau pasiekė europinį tualetinio popieriaus suvartojimo vidurkį AB „Grigiškės“ generalinio direktoriaus Gintauto Pangonio nesutrikdė:
„Nepasiekė. Ir nemažai trūksta. Lietuvos gyventojas suvartoja 6-7 kg., o europietis – 16-18 kg. higieninio popieriaus per metus. Atsiliekame. Tačiau buvę kaimynai atsilieka labiau – Rusija suvartoja 2 kg, baltarusiai – 1,5 kg. Tualetinio popieriaus naudojame jau daug, bet dar mažai virtuvinių rankšluosčių, servetėlių. Ypač rajonuose.“
Kol publika kvatojo svarstydama, kodėl europiečiams to popieriaus tiek reikia ir kuo rusai tą popierių keičia, G.Pangonis tęsė:
„Visi girdėjo apie „Gritės“ higieninį popierių, bet mes gaminame ir presuotą baldų plokštę, ir korinę baldų plokštę. Daugiau negu 70 proc. mūsų produkcijos yra eksportuojama. Vėlgi – Lietuvoje mažai gyventojų, daugiau nesuvartos. Bet sąlygos čia dirbti geros, galima statyti naujas mašinas ir eksportuoti gaminius į kitas šalis.“
Minedo sėkmės formulė
Kol kas taip ir nepaaiškėjo, kodėl diskusijos temoje minimas kosmosas.
Negi ta mažulytė dėžutė kosmose prabilusi prezidentės balsu išties verta viso to triukšmo? Lauras Lučiūnas, kelių sėkmingiausių Lietuvos atlikėjų vadybininkas, apie palydovą pasakė nedaug („ta dėžutė, manau, svarbi paskatinti savimonei. Juk net fotoaparatas kosmose yra KOSMOSE.“), užtat atskleidė vieną kosminio mąsto avantiūrą – Minedo verslo sėkmę.
„Kūrybinės industrijos sukuria 6 proc. Lietuvos BVP. Valstybinės investicijos iš fondų, ne tik į kino ar muzikos pramonę, bet ir į dalį kūrybinių technologijų, siekia tik 0,5 proc. BVP. Taigi, grąža labai didelė.
Esu Leon Somov ir Jazzu, Alinos Orlovos, J.Šeiduikytės vadybininkas, rengiame koncertus visame pasaulyje. Tačiau kartą su draugu susilažinome, kad pigiai per savaitę sukursime naują pelningą žvaigždę. Tai buvo Minedas.
Dainas įrašėme per vieną kartą, neleidome nieko perdainuoti, kokybė buvo baisi, o albumus pardavinėjome kasose padėję prie prezervatyvų.
Albumas tapo platininiu – parduota 20 tūkst. egzempliorių. Tai buvo labai svarbus reiškinys – kūrėme Lietuvos POP kultūros veidrodį. Sakėme, kad blogiau už mus jau niekas nepadarys ir lažybas laimėjome.“
Taip ir neaišku, ar ši istorija turi žavėti, ar piktinti, tačiau akivaizdu, kad Lietuvoje ir minedams gyventi galima. Muzikinio skonio taisymas lyg ir nėra verslo tema, tačiau tas pats L.Lučiūnas priminė faktą, kad Suomija vien iš sunkiojo roko muzikos eksporto surenka daugiau mokesčių negu sumoka „Neste“. Juokinga, bet tai jau verslas.
Galiausiai žodį tarė ir arčiausiai kosmoso esančios aukščiausių technologijų kompanijos „Brothers Semiconductors“ atstovas Dominykas Vizbaras:
„Lietuvos žemelėje galima daryti komponentus ir sistemas, kurios kils į kosmosą. Brolis studijavo Lietuvoje, Švedijoje ir Vokietijoje, aš grįžęs pradėjau Lietuvoje pirmą tradicinį verslą. Jau baigdami doktorantūrą supratome, kad technologija pakankamai subrendusi, metas perkelti ją iš laboratorijos į industriją ir pradėjome ieškoti finansavimo.
Ieškojome jų JAV, Airijoje, Vokietijoje, o radome – Lietuvoje. Teisingai sakė – pinigų čia daug, labiau trūksta idėjų. Mums reikėjo 10 mln. litų. Trims 27 metų jaunuoliams be lito kišenėje. Ne taip ir paprasta. Bet pavyko.
Laboratorija jau veikia ilgiau negu metus. Ir galiu pasakyti, kad Lietuvoje puikiai sutvarkyta verslo aplinka, tyrimų darbų ir investicijų klausimai. Dabar jau surinkome per 18 mln. investicijų ir ruošiamės gaminti ne tik į schemą integruojamą komponentą, planuojame pradėti Lietuvoje kurti sistemas ir sprendimus, kurie išplėstų rinką.
Mes esame pirmaujanti šio produkto grupė pasaulyje, tad turime rinką plėsti. Ir sekasi geriau negu patys planavome, nepaisant dviejų avarijų, kurios atėmė iš mūsų 6 mėnesius laiko.“
Galiausiai žodį gavo ir valdžios atstovas Mindaugas Bastys. Gavo ir nepatogų klausimą: „Kodėl energijos panaudojimo efektyvumu, darbo efektyvumu, inovacijų skaičiumi atsiliekame nuo visų?“.
„Lietuva turi perspektyvą, o kai minite, kad daug kur esame atsilikę, galime pasidžiaugti, kad žinome, kuria kryptimi dirbti. Kai esame bendroje ekonominėje erdvėje su Europa, tai jau ne 3 mln., o 500 mln. vartotojų.
Aišku, augimas reikalauja laiko, bet struktūra yra ir skiriama parama gana didelė. Turime padaryti daug darbų, bet sąlygos tam visos yra. Atvyksta jaunimas iš Vakarų, atsiveža patirtį ir puikiai vysto savo verslą. Todėl tikiu, kad jaunoji karta tikrai padarys dar daugiau.“
