Apie euro įvedimą bei laukiančias naudas verslui su žurnalistais kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
- Visuomenėje dar vis gajus mitas, kad įsivedus eurą didės produktų ir paslaugų kainos. Kaip tai paaiškintumėte?
- Ar įsivesime eurą, ar ne – kainų didėjimas ir mažėjimas nuo to nepriklauso. Kainų dinamikos, padidėjimai arba sumažėjimai yra dėl išorinių priežasčių – brangsta žaliavos, darbo jėga, arba apskritai didėja kai kurių prekių paklausa. Tik išorinės priežastys gali turėti įtakos kainų kilimui. Įsivedus eurą reikšmingo pokyčio nebus, tik bendra ekonominė tendencija.
Valiutos konvertavimas fiksuotu kursu užkerta kelią didinti kainas. Nepamirškime, kad ir konkurencija prisideda prie kainų reguliavimo. Paimkime paprastą pavyzdį, mobiliųjų operatorių nustatytos kainos pokalbiams mūsų šalyje – vienos mažiausių visoje Europoje, kadangi šiame paslaugų sektoriuje konkurencija – milžiniška.
- Ar įsivedus eurą Lietuvos valstybė galės skolintis pigiau tarptautinėse rinkose?
- Taip, skolinimasis turėtų atpigti. Kasmet Lietuva išleidžia apie 2 mlrd. Lt vien tik valstybės skolos administravimui – palūkanoms mokėti. Ypač didelėmis palūkanomis Lietuva skolinosi krizės laikotarpiu. Buvimas euro zonoje mums kasmet leis sutaupyti kelis šimtus milijonų litų, kuriuos galėsime nukreipti į svarbias sritis – sveikatos apsaugą ar krašto gynybą.
Pasigirsta baimių, kad žemos palūkanos gali vilioti neapdairiai skolintis, tačiau prisiminkime, kad eurą įsivedame ne krizės laikotarpiu, euras savo krizę įveikė, abejonės dėl jo išlikimo liko praeityje. Taip pat buvo priimtas fiskalinės drausmės įstatymas, kuris uždeda apynasrį tiems, kas norėtų neprotingai skolintis. Negalime skolintis ne daugiau, negu tai numato fiskalinės drausmės įstatymas. Palaipsniui judame tvaraus biudžeto link, o artimiausiu metu pasieksime ir perteklinį biudžetą. Euro įvedimas tikrai prie to prisidės.
- Ar naudą skolindamiesi pajus ir eiliniai žmonės?
- Mūsų šalyje valstybės išlaidos dar vis nėra traktuojamos kaip asmeninės išlaidos. Žmonės nesieja mokesčių mokėjimo su savo išlaidomis. Kaip minėjau, mažėjančios palūkanos valstybei atsilieps ir eiliniams gyventojams.
Tiesiogiai žmonėms atsiras dvi naudos. Pirma – paskolos pigs. Skolintis eurais yra pigiau nei skolinantis litais.
Antroji - sumažės rizika patirti netikėtų nuostolių. Didžioji dauguma paskolas pasiėmusių gyventojų jas turi eurais, o pajamas gauna litais. Iki šiol galėjome susidurti su problema, jeigu įvyktų kažkokie viražai su valiutų kursu, tarkime, kaip būta diskusijų 2008 ar 2009 m. dėl lito devalvacijos, žmonės patirtų didelių nuostolių, kadangi paskola sąlyginai, palyginti su turimomis pajamomis, padidėtų. Šiuo atveju turint paskolą eurais galėsime ramiau gyventi, nes politikų ar situacijos lemti sprendimai iš esmės negalės pakeisti skolos naštos.
- Ar euro įvedimas turės įtakos Lietuvos verslui?
- Tiesiogiai prie verslo augimo euro įvedimas neprisidės. Visgi tai nėra burtų lazdelė, kuria pamojus būtų galima tikėtis didelių pasikeitimų. Tačiau reikšmingas pasikeitimas bus vienas – konversijos mokesčių nebuvimas. Verslui dirbti su užsienio bendrovėmis bus paprasčiau, ypač - su veikiančiomis su euro zonoje, kadangi bus prekiaujama ta pačia valiuta, nereikės mokėti valiutų konvertavimo mokesčio, bankiniai pavedimai taip pat nebus tokie brangūs.
Verslas taip pat galės tikėtis papildomų investicijų, nes mūsų šaliai prisijungus prie euro zonos daugelio investuotojų akys atsisuks į Lietuvą. Investuotojai dažnai yra numatę taisyklę, kad gali investuoti tik eurais arba tik euro zonoje. Nuo sausio 1-osios mūsų šalis taps atvira didesnėms investicijoms. Būsimiems investuotojams iškils klausimas, kad galbūt verta investuoti į mūsų šalies įmones. Tokių investuotojų euro zonoje daug. Jeigu bent dalis susidomės galimybe veikti mūsų šalyje, tai bus didelis stimulas bei duos naudos tiek eiliniams gyventojams, tiek ir verslininkams.
- Ar realu, kad euro zona gali žlugti? Kai kurie ekonomistai teigia, kad perkame bilietą į Titaniką.
- Jeigu Lietuva būtų įsivedusi eurą bandant tai padaryti pirmąjį kartą (Lietuva bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 metų. Tuomet tam kelią užkirto Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vertinimas, kad Lietuva neatitinka infliacijos tvarumo kriterijaus), būtų buvę žymiau sunkiau.
Euro projektas mūsų šalyje būtų nepelnytai sukompromituotas, nes 2008 m. prasidėjo pasaulinė krizė ir pagrindinis krizės atpirkėjas būtų buvęs euras. Dabar į euro zoną žengiame teigiamomis nuotaikomis.
Taip yra ir dėl paties euro stabilumo. Svarbu pabrėžti, kad tokios šalys kaip Ispanija, Graikija, Italija ar Airija išsprendė savo nemokumo problemas. Prieš dvejus metus matėme ryškias problemas euro zonoje. Dabar jos išspręstos. Tokios šalys kaip Airija sėkmingai platina obligacijas, išleidžia savo skolos vertybinius popierius ir skolinasi rinkose, kaip tai darė prieš krizę. Todėl kalbėti apie titanikus būtų kvaila. Euras išsprendė problemas ir iš krizės išėjo sustiprėjęs, kadangi atsiranda nauji kontrolės mechanizmai, kurių nebuvo, tai yra labiau centralizuotas valdymas ir fiskalinė priežiūra.
Žinoma, teigti, kad ateityje nebus problemų – naivu. Po dvejų ar ketverių metų matysime kažkokį globalų ekonominį sutrikimą, tam tikras problemas, kurios kils iš natūralaus ekonominio ciklo. Bet tai yra kelias, kuriuo turime judėti, nes tik taip išgryninamos ir atskiriamos ekonomikos, kurios nusipelniusios augti.
- Ar įsivedus eurą griežtės bankų kontrolė ir kaip pasikeis Lietuvos banko vykdoma politika?
- Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai priklauso Skandinavijos valstybėms. Mūsų šalyje veikiantys filialai nebus užspausti papildoma kontrole. Žinoma, yra įsipareigojimai euro zonai, ir tai, kad būsime prižiūrimi stipriau – gerai tiek verslui, tiek žmonėms, kadangi stabilus bankų darbas užtikrina ir stabilią verslo aplinką.
Lietuvos bankas niekuomet negalėjo vykdyti aktyvios pinigų politikos, kaip tai daro Didžioji Britanija ar Skandinavijos šalys, kurios nėra įsivedusios euro. Mūsų šalyje veikia valiutų valdybos modelis, tai yra, lito kursas fiksuotas su euru, todėl reikšmingų pasikeitimų centrinio banko veikloje būti negali.
Komentaro autorius ya Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas.
