Geopolitinė įtampa neprivertė Lietuvos ūkio keisti pavaros

2014 m. pirmąjį pusmetį bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 59 056 mln. Lt (17 104 mln. eurų) to meto kainomis. Palyginti su 2013 m. pirmuoju pusmečiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3 procento (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP padidėjo 3,2 proc.). Ši statistika rodo, kad Lietuva, nepaisant geopolitinio neapibrėžtumo ir iššūkių ūkio viduje, kruopščiai gina savo pozicijas tarp sparčiausiai augančių ekonomikų ES.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 30, 2014, 12:13 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 3:41 PM

Anot DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, vis labiau stiprėja vidaus paklausos ir ja mintančių ekonominių veiklų pulsas. Apie tai byloja geresni statybų, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorių rezultatai. Pernai pasiektas materialinių investicijų proveržis šiais metais įgauna pagreitį. Tai lemia statybų sektoriaus renesansas ir suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka. Antroji investicijų spurto priežastis – įsibėgėjantis naujos ES struktūrinio finansavimo bangos įsisavinimas. Galiausiai – geri įmonių finansiniai rodikliai ir poreikis atnaujinti gamybinius pajėgumus, didinti veiklos efektyvumą bei mažinti gamybos imlumą darbui. Taip verslininkus elgtis skatina dėl darbo užmokesčio augimo besipučiančios darbo sąnaudų eilutės ir įsibėgėjusi „kadrų medžioklė“ darbo rinkoje.

Išjudėjo nekilnojamojo turto rinka

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė atkreipia dėmesį, jog pagrindiniu ūkio amortizatoriumi antrąjį 2014 m. ketvirtį buvo investicijų ir nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas. Statistikų vertinimais, minėtu laikotarpiu smarkiausiai ūgtelėjo statybų sektoriaus pridėtinė vertė.

„Šiemet nekilnojamojo turto rinka galiausiai išjudėjo iš sąstingio taško, kuriame buvo įstrigusi kone penkerius metus. Postūmį suteikė ne tik gyventojų lūkesčiai, jog įvairūs nekilnojamojo turto objektai brangs (dėl euro įvedimo, leidimo parduoti žemę užsieniečiams ar tiesiog dėl įsitikinimo, kad „butai brangs“), bet ir gerėjanti namų ūkių bei įmonių finansinė padėtis. Šie veiksniai įpūtė daugiau gyvybės pastaraisiais metais infrastruktūros projektais plėtrą maitinusiam statybos sektoriui. Kita vertus, nekilnojamojo turto rinkos, statybų ir investicijų atsigavimas tebėra palyginti nuosaikus ir toli gražu neprilygsta prieš krizę buvusiam veiklos mastui“, - sako SEB banko vyriausioji analitikė.

Gyventojai atgavo apetitą

Kad gyventojai atgavo vartojimo apetitą, rodo augančios vidaus prekybos apyvartos. Mažmeninės prekybos apyvartos (išskyrus variklines transporto priemones) ne maisto prekėmis antrąjį ketvirtį augo net 9 procentus. Labiausiai stiebėsi ne pirmojo būtinumo prekių, tokių kaip garso ir vaizdo įrangos, elektrinių buitinių prietaisų, namų apstatymo ir remonto, tekstilės, drabužių ir avalynės specializuotose parduotuvėse, mažmeninės prekybos apyvartos. Gerėjančią namų ūkių finansinę būklę iliustruoja ir prekybos apyvartų dėvėtomis prekėmis smukimas. Šios tendencijos leidžia manyti, kad gyventojai vis labiau pasitiki ateitimi ir drąsiau leidžia pinigus.

Pamažu atsitiesia eksportas

Kaip teigė DNB banko vyriausioji analitikė, Lietuvos ekonomikos augimą antrąjį šių metų ketvirtį palaikė ne tik vidaus paklausa, bet ir šiek tiek atsitiesęs eksportas. 2013 m. pabaigoje ir šių metų pirmąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas patyrė žymų nuosmukį. Tačiau bendrą jo rodiklį žemyn tempė viso labo tik pora prekių grupių: su nepalankia rinkos konjunktūra susidūrusios naftos perdirbimo ir trąšų gamybos įmonės. Tačiau šių metų balandį-gegužę pasitaisė ir jų eksporto rodikliai. Nepaisant to, šios dvi prekių grupės išlieka po rizikos šydu dėl nepalankių tarptautinės rinkos tendencijų. Balandį-gegužę lietuviškos kilmės prekių eksportuota 2,3 proc. daugiau nei prieš metus, o atmetus naftos perdirbimo gigantės „Orlen Lietuva“ įtaką metinis augimas siekia net 5,3 procento.

„Nepaisant gegužę fiksuoto laikino naftos produktų gamybos ir eksporto rodiklių pagerėjimo, birželio mėnesio duomenys nenuteikia optimistiškai ir panašu, kad naftos perdirbimo gamyklai sunkūs laikai dar nesibaigia. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad dauguma kitų apdirbamosios pramonės šakų išliko konkurencingos – didino savo gamybą ir pardavimus į užsienio šalis. Ypač sparčiai augo farmacijos produktų, plastiko dirbinių bei baldų eksportas. Be to, jau antrą mėnesį iš eilės stebimos teigiamos tendencijos chemijos pramonėje leidžia tikėtis, kad Lietuvos trąšų gamintojams pagaliau pavyks išbristi iš sunkumų“, - teigia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

„Lietuviškos kilmės prekių eksportas yra ypač reikšmingas, nes jį generuoja ilgiausia pridėtinės vertės grandinė šalyje, sukurianti daugiausiai darbo vietų ir sunešanti gausiausias pajamas į valstybės iždą. Energingesnis eksporto spurtas timptelėjo aukštyn ir pramonės produkcijos rezultatus. Apdirbamoji gamyba antrąjį šių metų ketvirtį pasistiebė 6,9 proc. per metus, kai pirmąjį ketvirtį atitinkamas rodiklis tesiekė 3,9 procento“, – komentuoja I.Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, su neapibrėžtumu susiduria transporto sektorius. Tiek netikėti prekybos su Rusija trikdžiai, tiek dėl geopolitinės įtampos lėtėjantis reeksporto augimas temdo šios veiklos lūkesčius. Tačiau pirmojo pusmečio rezultatai vis dar buvo tikrai neblogi.

Sudėtingi šie metai nusimato žemės ūkio sektoriui. Nors derlius turėtų būti geresnis, nei bijota metų pradžioje, ir ne ką atsilikti nuo pernykščio, tačiau javų kainos žemdirbių nelepins. Grūdų kainas tarptautinėse rinkose žemyn spaudžia ypač geras šio sezono derlius pasaulyje. O gyvulininkystės rezultatus šiemet skandina Afrikinis kiaulių maras, kurio padariniai gali iš principo pakeisti šio žemės ūkio segmento raidos perspektyvas.

Ne viskas eisis kaip sviestu patepta

„Vertinant Lietuvos ūkio trumpojo laikotarpio perspektyvas, laikomės nuosaikiai optimistinio Lietuvos ūkio raidos scenarijaus ir nekeičiame šių metų 3 proc. Lietuvos BVP augimo prognozės. Nors geopolitinė įtampa tik aštrėja ir eksporto srautas Rytų kryptimi sparčiai senka, Lietuvos verslininkai eilinį kartą parodė talentą lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančios sąlygų, – teigia DNB banko vyriausioji analitikė.

Prognozuojamas pasaulio, o kartu ir svarbių Lietuvai rinkų Vakaruose, atsigavimas šiemet turėtų įlieti papildomos energijos. Gera žinia ta, kad į vidaus rinką orientuoti sektoriai jau įgauna vis didesnį pagreitį, nes tik tiek išorės, tiek vidaus lokomotyvų tempiamas ūkio augimas yra kelias į subalansuotą ir tvarų vystymąsi“.

V.Tauraitė įsitikinusi, jog terpė vartojimo plėtrai šiuo metu yra palanki. Auga realus darbo užmokestis ir perlaidų iš užsienio suma, infliacija yra itin žema, daugiau laisvų pinigų gyventojams rudenį ir žiemą paliks pigsianti šilumos energija, maždaug už pusmečio bus keliama minimali mėnesio alga. Dalį vartotojų daugiau pirkti skatina ir būsimas euro įvedimas, nerimaujant, jog kainos po to didės. Bene vienintelis šešėlis, krentantis ant vartojimo perspektyvų, yra kai kurių gyventojų noras taupyti juodai dienai, baiminantis euro įvedimo pasekmių ar geopolitinių konfliktų gilėjimo. Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės ir didmeninės prekybos pridėtinė vertė antrąjį 2014 m. ketvirtį taip pat turėjo teigiamos įtakos BVP augimui.

„Vis dėlto artimoje ateityje tikrai ne viskas eisis kaip sviestu patepta. Susirūpinimą kelia kai kurių svarbių eksporto rinkų visų pirma, Rusijos ir kitų Rytų valstybių, padėtis. Tikėtina, kad antroje metų pusėje eksportas į Rusiją nukentės labiau negu metų pradžioje dėl silpnos šios šalies ekonomikos ir pradėjus galioti griežtesnėms Vakarų sankcijoms, net jei tarptautiniai konfliktai toliau neaštrėtų.

Įmonės, dirbančios su Rusija, dažnai sakosi jau parengę planą B, kuriam, žinoma, pasitarnautų ir prognozuojamas Vakarų Europos bei kai kurių Skandinavijos šalių ekonomikos augimas.

„Orlen Lietuvos“ veikla antrąjį ketvirtį taip pat, ko gero, pagyvėjo tik laikinai.

Optimizmo neteikia aukštas struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotų darbuotojų stygius, galintis tapti vienu iš ūkio plėtrą ribojančių veiksnių. Teigiama euro įvedimo įtaka ekonomikai labiau pasireikš vidutiniu laikotarpiu, o artimiausiu metu įmonės kaip tik patirs papildomų išlaidų, ypač finansų ir prekybos sektoriuose. Kaip bebūtų, jei Rusijos ir Ukrainos krizė staiga negilės, vartojimo ir investicijų augimas bei eksporto perorientavimo galimybės leidžia tikėtis nuosaikaus BVP kilimo ir artimiausiais metais“, - situaciją vertina SEB banko vyriausioji analitikė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.