Stebėtina, kad šito taip ilgai reikėjo laukti. Jau keletą mėnesių daugelis ekspertų kalbėjo apie euro susilpnėjimą. Bet jis tvirtai laikėsi intervale tarp 1,35 ir 1,37 dolerio už eurą.
Liepos 23 dienos rytą Europos valiuta nukrito iki minimalios metinės vertės. 1,345 – tai pats žemiausias kursas nuo 2013 metų lapkričio. Ir tai, atrodo, tik pradžia. Laukiama lėto, bet ilgalaikio judėjimo spirale žemyn. (Liepos 30 dieną euro kursas JAV dolerio atžvilgiu dar labiau nukrito ir svyravo nuo 1,341 iki 1,337 dolerio už eurą. – Red.).
Ekonominiai rodikliai jau seniai liudijo, kad euras silpnėja. Be to, Europos politikai ilgą laiką reikalavo remti pirmiausia Pietų Europos šalis. Tačiau kainų augimo pasekmes pirmi pajus vartotojai.
„Société Générale“ eksperto Kito Juckeso nuomone, kurso kritimas žemiau 1,35 dolerio už eurą yra svarbus psichologinis veiksnys. „Tokia raida duos postūmį toliau judėti 1,32 dolerio link“, – įsitikinęs ekspertas. Vertybinių popierių biržose vis dažniau statoma už šios valiutos silpnėjimą.
Prognozė – kritimas iki 1,2 dolerio už eurą
Daugelis ekspertų, prognozuodami euro ateitį, gąsdina dar labiau. „Bank of America“ pranašauja, kad kitų metų pradžioje euro kursas bus 1,26 dolerio. Investicijų bankas „Morgan Stanley“ – 1,24 dolerio, Heseno ir Tiuringijos bankas „Helaba“ – 1,2 dolerio.
Tai būtų daugiau kaip 10 proc. kritimas, palyginti su dabartiniu rodikliu ir kritimu iki minimumo, nuo krizės Europoje laikų 2012 metų vasarą.
Tokio Europos valiutos nuvertėjimo per pastaruosius dvejus metus pavykdavo išvengti dėl užsienio investuotojų investicijų į euro zoną, kitaip tariant, kapitalo įplaukų. Tai galima pamatyti kad ir iš Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Airijos ar Graikijos obligacijų katastrofiško pajamingumo mažėjimo.
Dėl to mažėjo ir Vokietijos obligacijų palūkanų normos. Pastaruoju metu dešimties metų laikotarpio obligacijų palūkanų norma buvo vos didesnė už rekordiškai mažą rodiklį – 1,12 procento.
Tokia įvykių seka lėmė, kad paskolų statyboms ar vienadienių paskolų palūkanų normos taip pat nukrito žemyn. Lygiagrečiai išaugo kursai akcijų rinkose, nes ir jose buvo stebimos didelės lėšų įplaukos. Eurą kol kas laiko užsienio kapitalas
Lėšų įplaukos pastaraisiais mėnesiais leisdavo išlaikyti santykinį euro kurso stabilumą. Pavyzdžiui, Japonija pirmaisiais šių metų mėnesiais pardavė Europos obligacijas, nežiūrint į tai, kad pastaruoju metu ši šalis buvo viena iš stambiausių pirkėjų. Ir kiti bankai padidino investicijų į eurą dalį savo valiutos rezervuose po to, kai šie dėl euro krizės sumažėjo.
Vis dėlto dauguma ekspertų mano, jog tendencija išsilaikys. Yra pernelyg daug veiksnių, kurie rodo, jog euras stiprus nebus. Pagrindinis dalykas yra procentų skirtumas. Štai dešimties metų laikotarpio JAV obligacijų pelningumas dabar yra apie 2,45 proc., tai yra 1,3 proc. didesnis negu Vokietijoje.
Toks didelis skirtumas pastarąjį kartą buvo užfiksuotas 1999 metais, bet tada jis buvo dar didesnis. Vokietijos obligacijų palūkanų norma buvo maždaug keturi procentai, JAV – trečdaliu didesnė. Šiandieną Amerikos obligacijų palūkanų norma Vokietijos viršija du kartus.
Toks skirtumas susijęs su skirtinga centrinių bankų politika. Tuo tarpu kai Federalinė rezervų sistema jau daug mėnesių sistemingai mažina vyriausybės obligacijų pirkimo mastus ir jau kalbama apie palūkanų normos didinimą, jų kolegos iš Frankfurto vairą pasuko į kitą pusę.
Užsienio investuotojai žvalgosi kitur
Frankfurtas sumažino palūkanų normas, netgi įvedė neigiamą palūkanų normą už indėlius į Europos centrinį banką, ieškoma ir kitų priemonių, pavyzdžiui, galvojama apie vyriausybės obligacijų pirkimą, jeigu ekonomika galų gale nepradės judėti į priekį ir jei nebus įveiktas defliacijos pavojus.
Esant tokiai situacijai didžioji dauguma investuotojų nemato prasmės investuoti į Vokietijos obligacijas. Už Ispanijos ar Italijos vertybinius popierius galima gauti tokius pat procentus kaip ir už JAV. Tačiau rizikos laipsnis didesnis. Todėl logiška, kad kapitalo srautai į Europos obligacijas mažėja.
Tą patį galima pasakyti ir apie Europos akcijų rinką. Kainos ir pelno santykis tiek pagal DAX, tiek ir pagal „EuroStox“ indeksą dabartiniu metu yra truputį didesnis nei penkerių metų vidurkis. Kitaip tariant, akcijos iš tiesų yra brangios. „Dėl pervertinimo dabar aiškiai dominuoja valiutų kurso rizika“, – sako „Helaba“ strategas Markusas Reinwandas.
Kaip parodė „Bank of America/Merill Lynch“ atliktas tyrimas, apklausus visame pasaulyje fondų valdytojus, Europa šiais metais pirmą kartą nepatenka tarp dviejų pačių patraukliausių vietų investicijoms. Pasirengimas ir toliau investuoti lėšas artimiausiais mėnesiais per praėjusius metus smuko iki pačio žemiausio lygio.
Blogėja ir Europos ekonominės perspektyvos. Tarptautinis valiutos fondas prieš porą savaičių sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo 1,2 iki 1,1 procento. Ir Vokietijos eksporto apimtys netikėtai ėmė smukti.
Energijos ištekliai ir turistinės kelionės gali pabrangti
Viskas rodo, kad euro kursas ir toliau kris – ir ne tik dolerio, bet ir kitų valiutų atžvilgiu. Tai gali būti naudinga Vokietijos ekonomikai, nes jos eksporto prekės atpigs.
Pabrangimas pirmiausia turės įtakos vartotojams. Euro nuvertėjimas pabrangins importines prekes, pirmiausia pakils energijos išteklių – naftos, dujų ir benzino kaina, nes už tai atsiskaitoma eurais.
Automobilininkams vėl teks brangiau mokėti už benziną, o ateinančią žiemą kai kas gali pradėti skųstis kainų didėjimu už šildymą.
Padėtį dar gali pabloginti dolerinės naftos kainos augimas, pavyzdžiui, paaštrėjus situacijai Artimuosiuose Rytuose. Ir turistai, leisdami šias dienas už euro zonos ribų, susidurs su kainų augimu. Gerai tik tiems, kurie spėjo iš anksto susimokėti už viešbutį.
Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto komentaras:
Jokio tragiško, dramatiško euro nuvertėjimo nėra. Jei žvelgtume ilgesnį laikotarpį, nuo 2012 metų, matytume, kad išryškėjus ženklams, kad euro zonos krizė bus išspręsta, euras dolerio atžvilgiu gerokai pabrango. Jei prieš pustrečių metų euras kainavo 1,30 dolerio, tai šių metų pradžioje buvo pakilęs iki 1,40 dolerio. Dauguma ekonomistų tvirtino, kad euras buvo pervertintas dolerio atžvilgiu. Nepaprastas euro brangimas, kuris tęsėsi porą metų, turėjo baigtis. Tą dabar ir matome.
Maždaug 5 proc. euro kainos dolerio atžvilgiu korekcijos negalime vadinti dramatiška ir keičiančia situaciją Europoje. Gal tai ir padarys šiokią tokią įtaką eksportuotojų konkurencingumui, galbūt šiek tiek pabrangs energetiniai ištekliai, bet šiuo metu euras vis dar yra brangesnis nei praėjusių metų pradžioje. Todėl kalbėti apie pavojaus signalus, kad tai keičia situaciją Europoje, tikrai nėra jokio pagrindo. Yra per daug dramatizuojama.
Tolesnio, ženklaus euro pigimo jau nereikėtų tikėtis. Jis nesugrįš prie tokio lygio, kokiame jis buvo euro zonos skolų įkarštyje, kai apskritai buvo diskutuojama apie euro ateitį ir kiek valstybių liks euro zonoje. Tada buvo kilęs nepasitikėjimas euro zona, Europa patyrė daug kapitalo srautų, traukėsi investuotojai ir iš akcijų, ir iš obligacijų rinkų. Dabar nieko panašaus nėra. Pasitikėjimas Europa sugrįžo.
Apklausa parodė, kad Europa pagal apklausą pirmą kartą nepatenka tarp dviejų patraukliausių vietų investicijoms. 2012-2013 metais Europa buvo itin patraukli investicijoms todėl, kad obligacijos buvo labai nuvertėjusios, jų pajamingumas – aukštas. Akcijos taip pat buvo santykinai pigios, lyginant su jų potencialu uždirbti pelną. Dabar, kai pasitikėjimas euru sugrįžo, į Europą sugrįžo investuotojai, todėl obligacijų kainos pakilo, jų pajamingumas dabar labai žemas, dėl to ir nėra to patrauklumo. Tai visiškai nereiškia, kad regionas tapo mažiau patikimu ir labiau rizikingu. Tiesiog investuotojai mato mažiau galimybių uždirbti.
