Paradoksalu, tačiau kasdienėje veikloje verslininkai nuolat susiduria su kliūtimis įvairiose srityse ir įvairiuose lygmenyse. Vienas iš labiausiai neraminančių ir trukdančių naujų verslų atsiradimui bei senųjų plėtrai aspektų – ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų teisinis reguliavimas, sudarantis galimybes be jokių objektyvių priežasčių stabdyti šias procedūras dar joms neprasidėjus. Pagal dabartinius įstatymus, savivaldybės taryba dar iki planuojamos ūkinės veiklos programos patvirtinimo gali nuspręsti neleisti jo vykdyti. Po tokio sprendimo procedūros jau nebegali būti tęsiamos. Taigi verslo steigimas tampa neįmanomu.
Tai – išties nelogiška, nes akivaizdu, kad kol tik ruošiamasi analizuoti vienos ar kitos veiklos poveikį aplinkai, gyventojams ar savivaldybės socialinei bei ekonominei padėčiai, jis dar negali būti žinomas. Šiame etape formuluojami klausimai, numatomi aspektai, kuriais siūloma ūkinė veikla bus vertinama. Dėl kokių priežasčių tuomet savivaldybė gali stabdyti vertinimo darbus? Patirtis rodo, kad neretai tokiais atvejais pasitelkiami abstraktūs motyvai, dažnai slepiantys akivaizdžius politinius interesus. Be to, aiškių kriterijų, kada savivaldybės gali sustabdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, nebuvimas sudaro prielaidas korupcijai: kartais taip paprasčiausiai reikalaujama kyšio.
Tokioje situacijoje atsidūrusių verslininkų padėtis nepavydėtina – jiems tenka keliauti į teismus ir veltis į ilgus teisinius ginčus, bandant paneigti neaiškius ir ne visada logiškus savivaldybės tarybos argumentus. Daugelis rankas nuleidžia dar nė nepradėję. Šitaip regionai praranda potencialias ir, neretai, nemažas investicijas.
Nesame „žvėrys“, puikiai suprantame, kad poveikio aplinkai studijos yra būtinos: tik taip galima užtikrinti, kad kuriami verslai bus tvarūs, neš naudą savivaldybėms ir visai visuomenei. Skaidrios procedūros svarbios ir kovojant su klientielizmu, korupcija. Būtent todėl manome, kad dabartinės ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros turėtų būti keičiamos. Norime įstatymo, apibrėžiančio konkrečius kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės turėtų teisę sustabdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai procedūras, bei nustatytų kiek galima trumpesnius teisinių ginčų dėl savivaldybių sprendimų terminus.
Kitaip susiduriame su paradoksalia situacija – viena vertus, kalbame apie regionų ir verslo plėtrą, ekonominį augimą ir skaidrumą, kita vertus, sudarome visas prielaidas keroti korupcijai bei kompetencijos stokai. Taip atbaidome tuos, kurie būtų nusiteikę investuoti, kurti darbo vietas, prisidėti prie šalies plėtros ir, tuo pačiu, socialinės atskirties mažinimo.
Komentaro autorius yra Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius.
