2013 m. Vidurio Europos regione dėl pablogėjusios ekonominės padėties ir vis daugiau neaiškumų keliančios geopolitinės situacijos daugelio didžiausių regiono bendrovių pajamos neaugo. Be to, pagal pirmojo 2014 m. ketvirčio bendrovių rezultatus galima daryti išvadą, kad sąstingis šiais metais virto nuosmukiu. Tokia yra pagrindinė aštuntojo kasmetinio „Deloitte CE TOP 500“ projekto išvada, o tai reiškia, kad dėl blogėjančios ekonominės ir verslo padėties Vidurio Europos regione lieka mažai vietos optimizmui dėl didžiausių bendrovių finansinių perspektyvų ateinantiems mėnesiams.
Aukščiausią 15 poziciją užėmė „ORLEN Lietuva“ (pernai – 16), 45 vieta atiteko „Vilniaus prekyba“ (pernai – 49), iš 59 į 57 vietą pakilo „Maxima grupė“. Šiemet „Lietuvos energija“ pakilo keliomis pozicijomis aukščiau ir pateko į 263 vietą (pernai – 266), o „Lukoil Baltija“ šoktelėjo devyniais laipteliais aukštyn į 300 poziciją. „Lesto“ iš 347 vietos pakilo į 316-ąją, o „Palink“ – iš 350 į 343 vietą, „Sanitex” pakilo į 358-ą vietą (pernai – 439). Šiais metais į sąrašą taip pat pateko „Linas Agro Group“ (396 vieta), „Indorama Polymers Europe“ (417 pozicija), Koncernas „MG Baltic“ (461 vieta).
Šiais metais daugiausia laiptelių TOP 500 sąraše nukrito koncernas „Achemos grupė“, smuktelėjęs iš 129 į 178 poziciją bei „Achema“ – iš 337 į 463 vietą.
„Analizuojant Lietuvos ir kitų Vidurio Europos įmonių pajamas, galima pastebėti tendenciją, kad įmonių rezultatai tiesiogiai siejasi su konkrečios šalies ekonomine situacija. Tai indikuoja, jog net ir didžiosios įmonės koncentruojasi namų rinkose ir nėra pilnai diversifikavę savo verslo geografiškai“, – teigia UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ vyresnysis projektų vadovas Marius Stalenis.
Deloitte taip pat analizavo bankininkystės ir draudimo sektorius. 2013 m. bendras 50-ies didžiausių bankų turtas padidėjo 2,8 proc., palyginus su 6,6 proc. augimu 2012 m. 29 finansinės institucijos pranešė apie išaugusį turtą (praėjusiais metais – 37). Vidutinis visų 50-ies sąrašo bankų augimas siekė 1,3 proc. ir buvo mažesnis nei 4,9 proc. augimas, užfiksuotas praėjusiais metais. Kaip ir pernai, daugiausia sąraše buvo Lenkijos bankų (30 proc.), po jos sekė Čekija ir Vengrija (po 14 proc.).
Į 50-ies didžiausių bankų sąrašą pateko ir 2 Lietuvoje veikiantys bankai: „SEB bankas“ užėmė 38 poziciją, o Swedbank – 49-ąją. Nė viena Lietuvos draudimo bendrovė nepateko į 50-uką.
Visų TOP 500 sąrašo bendrovių pajamos bendrai sudarė 712 mlrd. eurų, t. y. 0,4 proc. (3 mlrd. eurų) mažiau palyginus su 2012 m. rezultatais. Nulinis vidutinis pajamų augimas buvo užfiksuotas visame regione, palyginus su didesniu 3,3 proc. augimu praėjusiais metais. Tai jau trečias kartas iš eilės, kai sąrašo bendrovės praneša apie mažėjantį pajamų augimą.
Sumažėjo beveik pusės bendrovių, kurias analizavo Deloitte, pajamos (45,4 proc., palyginus su 40,4 proc. 2012 m.). Vienintelis dominuojantis sektorius, kuriame užfiksuotas palyginus didelis pajamų augimas, yra gamybos pramonė, kurios vidutinis augimas siekė 2,9 proc. Deloitte teigimu, dėl nestabilios padėties Ukrainoje ir pastarojo laikotarpio ekonominių sankcijų ekonominės sąlygos šiame regione gali dar labiau pablogėti ir lemti tolesnį didžiausių Vidurio Europos bendrovių plėtros sulėtėjimą.
„Nepaisant pirmųjų ekonomikos atsigavimo ženklų, 2013 m. Vidurio Europos šalims nebuvo lengvi. Tik dvi iš penkių didžiausių ekonomikų – Vengrija ir Rumunija – augo sparčiau nei 2012 m. Kitų trijų šalių, t. y. Lenkijos, Čekijos ir Ukrainos, padėtis, palyginus su 2012 m., drastiškai nepasikeitė. Čekijos ekonomikos BVP ir toliau mažėjo – 0,9 proc., o tai šiek tiek mažiau nei 2012 m. užfiksuotas 1 proc. sumažėjimas. Ukrainoje užfiksuotas ekonomikos sąstingis“, – teigia UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ vyresnysis projektų vadovas Marius Stalenis. „Iš mažesniųjų ekonomikų puikius rezultatus Vidurio Europos kontekste pasiekė Lietuva, kur net 10 iš 13-os sąraše esančių įmonių pasiekė pajamų augimą“, – pridūrė Marius Stalenis.
Anot Deloitte Vidurio Europos vadovo Alastair Teare, aukščiau paminėti veiksniai, kuriuos patvirtina ir pesimistiškesnė Deloitte atlikta finansų vadovų apklausos prognozė, blogesnis nei 2013 m. vadovų indeksas bei prastėjančios nuotaikos Vokietijoje neleidžia tikėtis ekonominio pagerėjimo artimiausioje ateityje.
Vidurio Europos lygiu didžiausias pajamų augimas 2013 m. užfiksuotas gamybos sektoriuje – beveik 3 proc. Jį daugiausia lėmė gera automobilių pramonės būklė. Per pastaruosius metus kelios pasaulinės šio sektoriaus bendrovės tęsė investicijas Vidurio Europoje (įskaitant Rumuniją, Slovakiją, Lenkiją ir Vengriją). Vartojimo prekių sektorius išaugo tik 1,1 proc., praėjusiais metais – 4,8 proc. Technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų sektoriui poveikį padarė mažėjančios vidutinės pajamos (2013 m. – minus 4,9 proc.).
Nekilnojamojo turto ir statybų sektoriaus augimas jau antrus metus iš eilės sumažėjo labiausiai (minus 15,7 proc.). „Pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai rodo prastėjančią padėtį visuose sektoriuose, o vidutinis bendrovių pajamų sumažėjimas siekė 3,1 proc., palyginus su 0,5 proc. sumažėjimu pirmąjį 2013 m. ketvirtį. Tai aiškiai atspindi neigiamą tendenciją regione“ , – akcentuoja Marius Stalenis.
Didžiausių Vidurio Europos bendrovių tyrimų rezultatai atspindi mažesnį vidutinį pajamų augimą nei praėjusiais metais visose regiono šalyse. Didžiausios ekonomikos dėl silpno privataus vartojimo augo lėtesniu tempu nei 2012 m. Ekonominį augimą 2013 m. sustiprino eksportas, kurio būklė pagerėjo dėl euro zonos atsigavimo. Kaip jau minėta, geriausius rezultatus šiuo atžvilgiu pasiekė Lietuva, kur 13 bendrovių pranešė apie vidutinį 6 proc. pajamų augimą, ir Rumunija (4,7 proc.). Pajamų augimą Rumunijoje vis dėlto iš dalies lėmė Rumunijos lėjos kurso 3,59 proc. padidėjimas. Ukrainos bendrovės išsiskyrė reikšmingu augimo sulėtėjimu, palyginus su 16,2 proc. vidutiniu augimu 2012 m.
Šiemet didžiausių Vidurio Europos įmonių 500-uko sąraše yra 13 Lietuvos bendrovių (pernai – 12). Aukščiausią 15 poziciją užėmė AB „ORLEN Lietuva“ (pernai – 16), 45 vieta atiteko UAB „Vilniaus prekyba“ (pernai – 49), iš 59 į 57 vietą pakilo UAB „Maxima grupė“. Šiemet UAB „Lietuvos energija“ pakilo keliomis pozicijomis aukščiau ir pateko į 263 vietą (pernai – 266), o UAB „Lukoil Baltija“ šoktelėjo devyniais laipteliais aukštyn į 300 poziciją. AB „LESTO“ iš 347 vietos pakilo į 316-ąją, o UAB „Palink“ – iš 350 į 343 vietą, UAB „Sanitex” pakilo į 358-ą vietą (pernai – 439). Šiais metais į sąrašą taip pat pateko AB „Linas Agro Group“ (396 vieta), UAB „Indorama Polymers Europe“ (417 pozicija), Koncernas „MG Baltic“ (461 vieta). Šiais metais daugiausia laiptelių TOP 500 sąraše nukrito Koncernas „Achemos grupė“, smuktelėjęs iš 129 į 178 poziciją bei AB „Achema“ – iš 337 į 463 vietą. „Analizuojant Lietuvos ir kitų Vidurio Europos įmonių pajamas, galima pastebėti tendenciją, kad įmonių rezultatai tiesiogiai siejasi su konkrečios šalies ekonomine situacija. Tai indikuoja, jog net ir didžiosios įmonės koncentruojasi namų rinkose ir nėra pilnai diversifikavę savo verslo geografiškai“, – teigia UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ vyresnysis projektų vadovas Marius Stalenis.
Deloitte taip pat analizavo bankininkystės ir draudimo sektorius. 2013 m. bendras 50-ies didžiausių bankų turtas padidėjo 2,8 proc., palyginus su 6,6 proc. augimu 2012 m. 29 finansinės institucijos pranešė apie išaugusį turtą (praėjusiais metais – 37). Vidutinis visų 50-ies sąrašo bankų augimas siekė 1,3 proc. ir buvo mažesnis nei 4,9 proc. augimas, užfiksuotas praėjusiais metais. Kaip ir pernai, daugiausia sąraše buvo Lenkijos bankų (30 proc.), po jos sekė Čekija ir Vengrija (po 14 proc.). Į 50-ies didžiausių bankų sąrašą pateko ir 2 Lietuvoje veikiantys bankai: AB „SEB bankas“ užėmė 38 poziciją, o AB Swedbank – 49-ąją. Nė viena Lietuvos draudimo bendrovė nepateko į 50-uką.
2013 m. vidutinis bendros pasirašytų sutarčių įmokų sumos sumažėjimas draudimo įmonėms sudarė 0,8 proc. Tai reiškia tolesnį nuosmukį palyginus su 2012 m., ir pasikeitusią tendenciją palyginus su 2011 m., kai augimas siekė 1,5 proc. Bendra į sąrašą įtraukų bendrovių pasirašytų įmokų suma sumažėjo 3 proc., o šis nuosmukis atspindi sąstingį sektoriuje.
Aukščiausios sąrašo pozicijos beveik nepasikeitė, pirmąsias tris vietas užėmė Lenkijos „PKN Orlen“, Vengrijos MOL ir Čekijos „Škoda Auto“. 2012 m. Ukrainos DTEK šoktelėjo iš 32-os į septintąją sąrašo vietą, o šiemet tęsė kilimą ir užėmė 5-ąją sąrašo vietą. „Jeronimo Martins Polska” įgyvendino veiksmingą plėtros strategiją ir pakilo keturiomis pozicijomis, į aštuntąją. Nepaisant to, didžiausi šuoliai buvo užfiksuoti žemesnėse sąrašo pozicijose. Dėl beveik dvigubo pajamų augimo iki 1 097 mln. eurų bendrovė „Ford Rumunija“ šoktelėjo net 258-iomis pozicijomis ir šiemet užėmė 170-ąją. Tuo tarpu bendrovė „Mercedes-Benz Manufacturing Hungary” dėl 127 proc. išaugusių pajamų šoktelėjo 156-iomis pozicijomis į 74-ąją.
„Klausimai kyla ne tik dėl to, ar didžiausios mūsų regiono bendrovės yra pajėgios išgyventi dabartinę krizę, bet ir ar jos yra pajėgios toliau augti. Produktų, kuriuos Vidurio Europoje pagaminame pigiai ir taip pat gerai kaip kiti gamintojai, nebeužtenka. Dabartiniai rezultatai rodo, kad pasiekto pajamų augimo neužtenka siekiant įsitvirtinti pasaulinėse, ar bent jau Europos rinkose“, – apibendrina UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ vyresnysis projektų vadovas Marius Stalenis.
Anot Deloitte Vidurio Europos vadovo Alastair Teare, „nors tyrimo rezultatai tikrai skatina mus susimąstyti, jie nėra vien blogi. Tampa aišku, kad Vidurio Europos šalys keičiasi. Jos nusigręžia nuo pigios darbo jėgos ir tampa žinių ekonomikomis, skatinančiomis inovacijas, dėl kurių bendrovės, regionai ir kontinentai tampa konkurencingesni ir pelningesni. Taigi, galbūt ilgalaikė mūsų bendrovių perspektyva yra labiau teigiama nei aplinka, kurioje esame dabar. Ir, panašiai kaip ir šalys, daugybė bendrovių ieško sprendimų, kad įveiktų šį sunkų laikotarpį. Didžiausią dėmesį jos teikia su produktais ir paslaugomis susijusioms naujovėms, kad pritrauktų reikiamas investicijas ir rastų alternatyvas įprastiems savo produktams ir paslaugoms. Panašu, kad tokie teigiami veiksmai ateityje turės didelės įtakos jų konkurencingumui ir rinkos pozicijai“.
