Jis dalyvauja 15 metų veiklos sukaktį mininčios asociacijos „Investors‘ Forum“ surengtoje tarptautinėje konferencijoje „10 metų kuriant Lietuvos ateitį kartu su Europos Sąjunga“.
Anot P.Hammarlundo, mes pernelyg ignoruojame geopolitiką, ir todėl darome didelę klaidą.
“Griuvus Berlyno sienai galvojome, kad tai paskatins veikti toliau. Taip ir nutiko.
Lietuvos įstojimas į NATO buvo pripažinimas, kad jūs atlikote namų darbus“, - žvelgdamas į netolimą praeitį kalbėjo strategas. Pasak jo, dar pavasarį pateiktos SEB prognozės liudijo apie geresnius Lietuvos ekonominius rezultatus, negu turime dabar. Priežastis aiški – Rusijos ir Ukrainos krizė ir taikomos ekonominės sankcijos.
Jo požiūriu, ateinančius dešimt metų Lietuvos laukia šviesi ateitis. Priešingai, nei dabar galvojama, Rusijos poveikis Lietuvos ekonomikai nebus toks stiprus.
„Pagrindinė tokio teiginio priežastis, žvelgiant Rusijos ir Ukrainos krizės kontekste yra ta, kad Rusijai Lietuva labiausiai reikalinga kaip energetinių ir kitų išteklių tranzitinė valstybė.
Visai įmanoma, kad tokia maža šalis kaip Lietuva patirs visai kitokį poveikį nei didžiosios ES valstybės. Stiprų postūmį gali duoti naujos technologijos“, - kalbėjo P.Hammarlundas.
SEB vyriausiojo stratego teigimu, Lietuvai būtina skatinti imigraciją. Jis įsitikinęs, kad tai galėtų būti stiprus ekonomikos variklis.
„Jums reikia arba pagalvės, arba stiprios atramos. Kalbėdamas apie tai, ką Lietuva galėtų padaryti, raginčiau mažinti deficitą, mažinti vidaus skolą. Nes jos aptarnavimas vis labiau brangsta“, - asocijacijos surengtoje konferencijoje kalbėjo SEB vyriausiasis ekspertas.
Jis teigė nežiūrintis į Vladimirą Putiną kaip Adolfą Hitlerį.
„Tokia analogija nėra visiškai teisinga. Gal šiuo atveju labiau primintų Kubos raketų krizę“, - kalbėjo ekspertas.
P.Hammarlundo prognozėmis, Rusijos ir Ukrainos krizė sustos tame taške, kuriame dabar yra ir į šaltąjį karą neperaugs. „Tai nėra ideologijų ar kažkokių „-izmų“ kova. Todėl ji viso pasaulio neaprėps, nes tokios šalys kaip Kinija, Indija ar Brazilija nenori tame dalyvauti. Niekas tame nenori dalyvauti. Tačiau šalių santykiams įtakos tikrai turės. Šalims bus sunkiau bendradarbiauti, prekiauti“, - kalbėjo ekspertas.
Jis įsitikinęs, kad ateina nepasitikėjimo, įtarumo, atšalimo laikotarpis.
P.Hammarlundo manymu, receptas kaip naudingai būtų galima pasinaudoti krize yra tas, kad Vakarai turėtų paskatinti Ukrainą nesiekti narystės NATO.
„Ukrainos ekonomikos vystymosi esmė – ne tapti NATO, ES nare, bet mažinti korupciją ir tinkamai išnaudoti savo energetinius išteklius, sugriauti valstybės monopolius, pertvarkyti bankinę struktūrą. Pirmiausia reikia susitvarkyti namuose“, - įsitikinęs „Investors‘ Forum” konferencijos svečias.
Ar taip ir įvyks? "Bent jau artimiausiu metu - ne", - prognozavo SEB vyriausiasis strategas SEB vyriausiasis strategas P.Hammarlundas.
