„Nafta mažina naftos dolerių įplaukas, o tai yra bene svarbiausias dalykas, kuri palaiko Rusijos agresyvias intencijas“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
O pasaulinės naftos kainos krenta. Tam yra daugiau priežasčių, nei tik kitų valiutų atžvilgiu stiprėjantis JAV doleris. Tai ir Kinijos ekonomikos laipsniško lėtėjimo persidavimas naftos importui. Dar viena priežastis – stipriai savo raumenis didinanti ir rinkos apimtį gerokai plečianti Libija. Ji savo gavybos apimtį liepos mėnesį padidino nuo 400 tūkst. barelių per dieną iki 740 tūkst.
Be to, prie perteklinės naftos pasiūlos prisideda ir OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija), birželį nesumažinusi naftos gavybos kvotos. Lapkritį OPEC surengs posėdį, kuris parodys, ar organizacija ryšis sąmoningai laikyti žemas naftos kainas. Jei taip ir bus, galima spėti, jog šis sprendimas bus nulemtas noro sutramdyti Rusiją.
„Tenka prisiminti 1985 m., kuomet JAV prezidentas Ronaldas Reaganas įtikino OPEC padidinti naftos gavybą ir nusmukdyti naftos kainą tris kartus, kas lėmė Sovietų Sąjungos žlugimą“, - kalbėjo ekonomistas.
Jau dabar Rusijos ekonomikos nuosmukis įsibėgėja.
Ekonomistams labiausiai nerimą kelia valiutų krizės požymiai. „Nors bandoma glaistyti, kad situacija valdoma, tačiau žmonės bando apsirūpinti tvirtos užsienio valiutos atsargomis“, - kalba SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Maisto produktų embargas lėmė, kad Rusijoje brangsta maisto produktai. Kai kurie – keliasdešimt procentų, todėl perkamoji žmonių galia smarkiai blogėja.
Besiizoliuodama nuo Vakarų Rusija ieško draugų kitose pasaulio šalyse – pamažu puola į glėbį Kinijai. „Iš to Kinija turės nemažos naudos. O kad naudos turės Rusija, labai abejoju“, - svarsto G.Nausėda.
