Pavyzdžiui, statybos sektoriaus darbuotojai gali imti dairytis į atsigaunančias Norvegijos, Didžiosios Britanijos ar Airijos statybas.
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad labiausiai dėl darbuotojų konkuruojančiose sektoriuose ir ten, kur dirba darbuotojai, nevengiantys judėti ir po užsienio šalis, didės darbuotojų atlyginimai.
„Vis didesnis darbo jėgos trūkumas ir vis dar neblogai, nepaisant ekonominio karo tarp ES ir Rusijos, atrodantis bendrasis vidaus produktas bus veiksniai, lemsiantys algų didėjimą. Svarstyklių lėkštė persisvers į darbuotojo pusę“, – komentuoja Ž.Mauricas.
„Nordea“ bankas prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti 4,5 proc., 2016-aisiais – iki 6 procentų.
Ekonomistas verslui siūlo kelias išeitis: arba investuoti į technologijas ir kelti produktyvumą, kad su tuo pačiu darbuotojų skaičiumi būtų įmanoma pasiekti tokio pat ar netgi geresnio rezultato, arba didinti darbo užmokestį. Kai kuriais atvejais tai gali tekti daryti savo pelno sąskaita. Jei įmonės nesikeis, kai kurioms jų gali tekti užsidaryti.
Ž.Mauricas mini pramonės sektorių, kuris Lietuvoje labai priklausomas nuo pigios darbo jėgos. Taip pat – mažmeninę prekybą, kuriai teks ieškoti būtų efektyvinti savo veiklą, mat spaudimas darbo užmokesčiui bus gana stiprus.
„Negalima sakyti, kad darbdaviai Lietuvoje labai godūs. Taip, atlyginimai Lietuvoje nuo atlyginimų Estijoje stipriai skiriasi. Tačiau Estijoje darbo efektyvumas trečdaliu didesnis“, – pažymi Ž.Mauricas.
Ar augantys atlyginimai kompensuos kylančias kainas? Spėdamas, kaip keisis skaičiai parduotuvių lentynose, „Nordea“ banko ekonomistas žiūri į Estiją ir Latviją, kur jau cirkuliuoja euras.
Statistika rodo, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje įsivedus eurą žymaus kainų kilimo nebuvo, nors jo tikėtasi. Nors abiejose valstybėse likus pusmečiui iki euro įvedimo trečdalis gyventojų baiminosi smarkaus kainų augimo. Praėjus pusmečiui po to, kai šalyje ėmė cirkuliuoti euras, taip manančiųjų liko 10 procentų.
Ž.Mauricas tikisi, jog ir Lietuvoje bus panaši situacija, nors 45 proc. mūsų gyventojų nerimauja, jog įvedus eurą kainos kils.
„Labiau reikėtų baimintis ne infliacijos, o defliacijos. Mes nerimaujame dėl kainų didėjimo, nors Europa baiminasi kainų mažėjimo. Netgi Latvijoje ir Estijoje labai mažai gyventojų nerimauja dėl kainų kilimo. Tačiau visuomet yra gyventojų, kurie bijo kainų kilimo“, – sako ekonomistas.
Banko „Nordea“ analitikai mano, kad šiais metais infliacija Lietuvoje bus 0,3 proc., 2015 m. – 1,5 proc., 2016 m. – 2,3 proc. Atitinkamai Latvijoje: 0,6 proc., 1,7 proc., 2,0 proc. O Estijoje: 0,4 proc., 2,1 proc., 2,6 proc.
Lietuvos BVP šiais metais, „Nordea“ prognozėmis, kils 2,5 proc., 2015-aisiais – 2,8 proc. , 2016-aisiais – 4,3 proc.
Kaimynai latviai šiemet turėtų turėti 3 proc. išaugusį BVP, 2015 m. – 2,9 proc., 2016 m. – 4,1 proc. Estijos prognozės atitinkamai: 0,6 proc., 2,8 proc. ir 3,5 proc.
